• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos prezidentė pareiškė, kad trijų Baltijos šalių, Lenkijos bei Europos Komisijos (EK) susitarimas dėl dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos finansavimo strigo ir dėl kaimyninių šalių ambicijų. Dalia Grybauskaitė pripažino, kad dėl projekto būta ne tik jų, bet ir EK pasipriešinimo.

Lietuvos prezidentė pareiškė, kad trijų Baltijos šalių, Lenkijos bei Europos Komisijos (EK) susitarimas dėl dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos finansavimo strigo ir dėl kaimyninių šalių ambicijų. Dalia Grybauskaitė pripažino, kad dėl projekto būta ne tik jų, bet ir EK pasipriešinimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pasipriešinimo buvo daug ir nesupratimo netgi, sakyčiau, buvo daug iš kitų šalių, tiek iš Europos Komisijos, bet tai, ko gero, didžiausias paskutinio laikotarpio postūmis, užtikrinant mūsų energetinį saugumą, tvirtumą ir pasitikėjimą savimi būtent energetiniame sektoriuje. Tai svarbu visam regionui“ - interviu LRT radijui ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė.

REKLAMA

„Tas susitarimas ilgai ilgai strigo dėl politinių, dėl finansinių, dėl galbūt net ir ambicijų - įvairių priežasčių“, - pridūrė prezidentė. Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorės „Amber Grid“ ir „Gaz System“ bei EK ketvirtadienį Briuselyje pasirašys susitarimą dėl GIPL finansavimo.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai tikrai simbolinis dalykas, svarbus, kad projektas juda, ir jau 2019 metais jis turi būti baigtas. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį - per paskutinius penkiolika - mūsų narystės ES metų - Lietuva pasieks didžiulių užduočių, taps integruota į europinę energetikos sistemą - tiek dujomis, tiek elektros energija. Galima sakyti, kad bendra Europos energetikos rinka pradės veikti pilnai ir bus įgyvendinta-, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau teigė, kad Lenkija dujotiekio projektą naudoja kaip spaudimo priemonę EK, kad gautų daugiau pinigų kitiems projektams. Trijų Baltijos šalių premjerai balandį paprašė EK ir Lenkijos vadovų rasti sprendimą dėl GIPL finansavimo. Lenkija, pasak šaltinių, norėjo, kad kitos šalys jai kompensuotų daugiau kaštų.

REKLAMA

2014-ųjų gegužę Latvijos ir Estijos šalių reguliuotojams nepalaikius GIPL projekto, jo įgyvendinimas buvo atidėtas metams. Tuomet projekto investicijų paskirstymas tarp naudos gavėjų perduotas nagrinėti Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) - ji pernai paskelbė, kad Lenkijai bus skirta 85,8 mln. eurų kompensacija: 54,9 mln. eurų sumokės Lietuva, 29,4 mln. eurų - Latvija ir 1,5 mln. eurų - Estija.

558 mln. eurų vertės GIPL projektui Europos Sąjunga skirs 295,4 mln. eurų paramos, iš kurios Lietuvai, neoficialiomis BNS žiniomis, teks apie 55 mln. eurų, o dar 30 mln. eurų skirta Lietuvos kompensacijai Lenkijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų