Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rasa pasakojo, kad augina du pradinukus berniukus.
„Per Žolines ketiname vykti į Varšuvą ir ten praleisti visą savaitgalį, aplankysime muziejus, o svarbiausia pigiau apsipirksime. Pernai irgi prieš pat rugsėjį vykome į Lenkiją, nupirkome ten vaikams ne tik mokyklines prekes, bet ir drabužių“, – pasakojo moteris.
Anot jos, Lietuvoje prekybininkai specialiai užkelia kainas.
„Lietuvoje tenka gaudyti nuolaidas ar akcijas, o Lenkijoje bet kokiu metu nuvykus galima apsipirkti pigiau. Todėl tai ir darome. Nenorime permokėti“, – pasakojo berniukų mama.
Kita irgi 2 moksleivių mama Jūratė pasakojo, kad ieško vaikams kuprinių.
„Patikrinau kainas Lietuvoje ir nustebau, čia kuprinė gali atsieiti ir 50 eurų ar net 100 eurų. Taigi, dvi kuprinės jau 200 eurų. Tai yra tikrai nemaža suma. Norėtųsi apskritai tiek išleisti mokyklinėms prekėms, o ne tik kuprinei“, – sakė ji.
Ji džiaugėsi, kad nusprendė kainas patikrinti Lenkijos elektroninėse parduotuvėse.
„Tos pačios kuprinės ten dvigubai pigesnės. Pavyzdžiui, Štai viena kuprinė buvo ir tris kartus pigesnė. Lietuvoje ji kainuoja 50 eurų, o Lenkijoje vos 16 eurų. Kita kuprinė Lietuvoje kainuoja beveik 70 eurų, o Lenkijoje – 34 eurus, dvigubai mažiau. Taigi Lietuvos pardavėjai užsideda didžiulius antkainius ir tikisi, kad žmonės netikrins, kiek tos pačios prekės kainuoja kitus.
Nereikėtų pirkti iš pirmos pasitaikiusios parduotuvės, visada reikėtų patikrinti kainas ir išsirinkti geriausią pasiūlymą“, – patarė moteris.
Ji tikino, kad apsipirks Lenkijoje net nenuvykus ten.
„Apsipirksiu internetu, o prekes parsisiųsiu per tarpininkus, taip sutaupysiu ir laiko, ir pinigų. Jau ne pirmą kartą internetu apsiperku Lenkijoje. Ir labai dažnai lyginu kainas, Lenkijoje dauguma prekių kainuoja mažiau“, – tikino Jūratė.
Lietuvoje per maža rinka?
„Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalajūnas skaičiavo, kad elektroninės prekybos centre „Pigu.lt“ prekiauja 4 tūkst. skirtingų pardavėjų.
„Jie varžosi dėl klientų siūlydami konkurencingas prekių kainas. Būtent geriausi pardavėjų pasiūlymai yra visų pirma rodomi mūsų pirkėjams ir sulaukia didžiausio pirkėjų dėmesio.
Taigi, „Pigu.lt“ veikia realios konkurencijos principai, o kainas pardavėjai nustato vadovaudamiesi rinkos situacija“, – komentavo N. Mikalajūnas.
Anot jo, prekių kainos elektroninėje prekyvietėje kiekvieną dieną, kiekvieną valandą ir minutę, kinta.
„Tai, kad vakar kuprinė, sąsiuvinis, penalas ar kita mokyklinė prekė buvo siūloma viena kaina, nereiškia, kad šiandien negausite pasiūlymo įsigyti ją pigiau. Tiesa, skirtingose elektroninėse parduotuvėse kainos skiriasi, tai yra normalus reiškinys. Žinoma, prekių kainai turi įtakos ir tai, kad Lenkijos rinka kartais didesnė nei Lietuvos. Taigi, kaimyninėje šalyje veikia dar didesnė konkurencija.
Savo ruožtu džiaugiamės savo klientams galėdami pasiūlyti papildomų naudų – patogų apsipirkimą, itin greitą prekių pristatymą, neretai tą pačią ar kitą dieną, bei įvairių finansavimo galimybių. Pastebime, kad klientams patogumas, lankstumas bei greitis dažnai tampa lemiančiu veiksniu pirkėjų apsisprendimui, kurią parduotuvę pasirinkti“, – pastebėjo specialistas.
Lenkijoje išleidžia milijonus eurų
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė remdamasi banko kortelių duomenimis skaičiavo, kad šiemet lietuviai Lenkijoje išleido mažiau pinigų.
„Vien gegužės mėnesį, lietuviai Lenkijoje išleido 11 proc. mažiau, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Atsižvelgus į pakilusį zloto kursą, nuperkamų prekių kiekis krito dar labiau. Sumažėjusio lietuvių srauto tendencijos stebimos jau nuo metų pradžios.
Šiemet lietuviai jau išleido maždaug 5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o atsižvelgus į zloto kursą, prekių ir paslaugų Lenkijoje buvo įsigyta maždaug dešimtadaliu mažiau“, – komentavo ekonomistė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad lietuvių išleistos sumos Lenkijoje itin priklauso nuo metų sezono.
„Pavyzdžiui, kiekvienais metais pastebima, kad išlaidos išauga vasaros mėnesiais. Tai natūralu – gyventojai, važiuodami atostogauti į Lenkiją ar kitas Europos šalis, tuo pačiu sustoja kaimyninėje šalyje ir apsipirkti.
Praėjusiais metais lietuviai Lenkijoje ne vasaros mėnesiais išleido apie 7–8 mln. eurų, tuo metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais beveik dvigubai daugiau – apie 14–15 mln. eurų. Didžiausią dalį išlaidų, maždaug trečdalį, gyventojai išleidžia maisto produktams, apie penktadalį – degalams“, – vardijo G. Ilelkytė.
Anot jos, norėdami sutaupyti dažnai žmonės pasiekia priešingą rezultatą.
„Pavyzdžiui, prisiperka tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi santykinai trumpą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų“, – patarė ekonomistė.
