Šie pokyčiai įsigalioja po tai, kai šių metų lapkritį mokamų kelių tinklas kaimyninėje šalyje padidintas 1,6 tūkst. kilometrų ir dabar siekia daugiau kaip 5 tūkst. kilometrų. Apmokestinta ir didžioji dalis kelio Lietuvos kryptimi Suvalkų link.
Nacionalinis Lenkijos kelių fondas papildomas lėšas, kurios bus surinktos iš sunkiojo transporto valdytojų, planuoja skirti naujiems kelių tiesybos projektams ir esamai infrastruktūrai atnaujinti.
Pagal iki šiol galiojusias kainas, Lenkijoje sunkiasvoris transportas, priklausomai nuo EURO klasės ir svorio, už važiavimą pagrindiniais keliais moka 0,054–0,13 Eur (0,23–0,57 PLN) už kilometrą, autostradomis ir greitkeliais – 0,066–0,17 Eur (0,28–0,73 PLN).
Nuo 2025-ųjų kainos pagrindiniais keliais varijuos nuo 0,056 iki 0,14 Eur (0,24–0,59 PLN), autostradomis ir greitkeliais – 0,068–0,18 Eur (0,29–0,76 PLN).
Skelbiama, kad nemokamai Lenkijos keliais galės naudotis tik visiškai netaršūs elektriniai ar vandeniliu varomi vilkikai, pusę kainos mokės hibridinės transporto priemonės, na, o plačiausiai pinigines atverti turės tie vežėjai, kurių technika pagaminta anksčiau nei 2019 m.
E-tollingo mokesčių keitimo pagrindas yra ES direktyva 2022/362, įpareigojanti valstybes nares įdiegti mokesčius, susijusius su CO₂ emisijomis ir neigiamu poveikiu aplinkai. Naujieji reglamentai apima dvi pagrindines mokesčių rūšis: jau galiojantį infrastruktūros mokestį, priklausantį nuo transporto priemonės EURO klasės, ir išorinių kaštų mokestį, susietą su CO₂ emisijų lygiu, oro ir akustine tarša, numatant lengvatinius tarifus ekologiškoms transporto priemonėms.
Teigiama, kad naujosios mokesčių taisyklės atitinka „vartotojas moka“ ir „teršėjas moka“ principus, o lengvatiniai tarifai elektrinėms ar vandenilinėms transporto priemonėms skirti paskatinti verslą investuoti į netaršias transporto priemones.
E-tollingo sistemai kaimyninėje Lenkijoje paremta palydovinė technologija, todėl kontroliuoti sunkiasvoriam transportui nereikia papildomos įrangos keliuose. Naudotojai turi įsidiegti specialias programėles į savo išmaniuosius įrenginius, pagal kurias automatiškai nustatomas nuvažiuotas maršrutas ir apskaičiuojami mokėtini kelių mokesčiai.
Lietuva smarkiai atsilieka
Lenkijai plečiant sunkiajam transportui apmokestinamų kelių tinklą ir padidinus e-tollingo tarifus bei taip papildomai finansuojant kelių infrastruktūros poreikius, Lietuva kol kas tik ruošiasi tokiems pokyčiams.
„Lenkija, vadovaudamasi ES direktyva, į sunkiasvorio transporto apmokestinimo tarifą įtraukė infrastruktūros palaikymo, atnaujinimo ir plėtros kaštus bei aplinkosauginius mokesčius. Kaimynai šiais metais taip pat išplėtė sunkiasvoriam transportui mokamo kelių tinklo kiekį. Tuo metu mūsų šalyje diskusija dėl abiejų sprendimų tik prasideda. Tikiuosi, kitąmet Lietuvoje bus priimti sprendimai išplėsti dabartinį mokamų kelių tinklą ir peržiūrėti būsimos atstuminio kelių apmokestinimo sistemos (e-tollingo) tarifus.
Pažymėtina, kad šiuo metu vilkikai, kurie įsigyja metines vinjetes ir intensyviai keliais naudojasi kasdien, juos dėvi, o už kelių infrastruktūrą moka bent 10 kartų mažiau nei tokios pat transporto priemonės Lenkijoje“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.
Jis prideda, kad šiandien Lenkijoje matomą pavyzdinę kelių kokybę lėmė stabilios, ilgalaikės ir tikslingos investicijos.
„Lenkija kur kas anksčiau nei Lietuva suprato, kad sunkiasvoris transportas labiausiai dėvi kelius ir jų indėlis į kelių tinklo palaikymą bei plėtrą turi būti reikšmingas. Tikimės, ir mūsų šalyje bus priimti atitinkami sprendimai“, – komentuoja asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
