Kultinių lėlių Barbių gamintoja „Mattel“ teisme įveikė savo konkurentę, gaminančią Bratz lėles. Prisiekusieji pripažino, kad Bratz kūrėjas savo lėles sugalvojo dirbdamas „Mattel“ kompanijoje. Šis sprendimas gali pakeisti jėgų balansą „lėlių kare“.
Dešimt federalinio Kalifornijos teismo prisiekusiųjų nusprendė, kad Bratz kūrėjas Carteris Bryantas sugalvojo lėles ir jų pavadinimą tuomet, kai turėjo darbo sutartį su „Mattel Inc“, gaminančias Barbes. Apie tai pranešė „Mattel“ spaudos tarnyba.
Pati garsiausia lėlių verslo daugiamilijoninė byla tarp „Mattel“ ir „MGA Entertainment Inc.“ prasidėjo 2006 metais. Ginčo objektu tapo keturių lėlių - Sashos, Yasmin, Chloe, Cameron ir Jade eskizai. Teisės į juos kainuoja daugiau nei vieną milijardą JAV dolerių.
„Mattel“ kompanija tvirtino, kad dizaineris C. Bryantas Bratz lėles sugalvojo dirbdamas šioje kompanijoje, o eskizai su keturiomis lėlėmis nupiešti bloknote su „Mattel“ logotipais. Be to, remiantis darbo sutartimi, viskas, ką samdos laikotarpiu sukūrė dizaineris, tampa darbdavio nuosavybe. C. Bryantas buvo „Mattel“ dailininku nuo 1995 iki 1998 metų, po to kelis mėnesius nedirbo, trumpam 1999 metais grįžo, o 2000-aisiais galutinai išėjo pas konkurentus – kompaniją „MGA Entertainment“. Ji netrukus pradėjo gaminti Bratz lėles.
Barbės gamintojai neslepia pasitenkinimo teismo nuosprendžiu. „Tai visų darbščių „Mattel“ žmonių, kurie kartu kuria daugybę mėgstamų žaislų, pergalė. Tai tai pat pergalė tų, kurie tiki sąžiningu žaidimu“, - sakė Robertas Ekkertas, „Mattel“ vykdantysis direktorius.
Rinka taip pat pozityviai reagavo į teismo sprendimą: po verdikto „Mattel“ akcijos pakilo 4,4 proc. Beje, dar visiškai neaišku, kokias kompensacijas ir kokios naudos gaus Barbių gamintojai.
Jos konkurentai tikisi, kad teismas atsižvelgs į jų argumentus ir pripažins, kad „Mattel“ turi teisę tik į pirmą Bratz lėlių kartą, pagamintą 2001 metais. „Mes visuomet griežtai teigėme, kad Bratz nėra C. Bryanto eskizų kopija. Reikėjo gerokai pakeisti lėles, kad jos atitiktų rinkos reikalavimus“, sakė „MGA Entertainment“ advokatas. Beje, prieš ketverius metus „MGA Entertainment“ prezidentas teigė, kad Bratz lėlę sugalvojo jo paauglys sūnus. Vėliau teisme prezidentas savo žodžių atsisakė.
Šiuo metu „Mattel“ tikisi gauti kompensaciją už pažeistas autorines teises visas „MGA Entertainment“ pajamas, gautas už parduotas Bratz lėles ir su jomis susijusius produktus. Įvairiai vertinant, „MGA Entertainment“ per metus gaudavo apie 500 milijonų dolerių gryno pelno, tad kontribucija už 7 gamybos metus gali siekti 3,5 milijardų dolerių. „Mattel“ nuo 2004 fiksuoja Barbių pardavimo sumažėjimą ir dėl to kaltina „MGA Entertainment“.
Bratz gamintojai savo lėlėje sėkmingai panaudojo gatvės mados elementus. „Mattel“ taip pat bandė sušiuolaikinti Barbę, padaryti jos įvaizdį agresyvesnį, ryškesnį ir madingesnį. 2004 metais, išleisdami naują Barbės seriją, kompanijos vadovai sakė: „mes pabandėme nuimti Barbę nuo pjedestalo ir perkelti ją į tikrų mergaičių pasaulį“. „Mattel“ sudarė bendradarbiavimo sutartis su „Sephora“ ir „Levi's“ prekių ženklais dėl bendro Barbės pardavinėjimo ir rėmimo, bet tai nepadėjo: pirmą 2008 metų ketvirtį Barbių pardavimai nukrito 12 procentų. O jų konkurentės – keturios lėlės su milžiniškomis akimis, pūstomis lūpomis ir didelėmis galvomis tapo dar populiaresnės.
Žinoma, nuspręsti, kas iš tikro laimi, labai sunku, nes pasaulyje yra milžiniškas abiejų lėlių falsifikatų skaičius.
