Šiam Finansų ministerijos parengtam įstatymo pataisų paketui, į kurį įeina Kredito administratorių ir kredito pirkėjų bei lydintys įstatymų projektai, pritarė 72 parlamentarai, 2 buvo prieš ir susilaikė 9 Seimo nariai.
Ši ES Direktyva priimta sprendžiant gyventojams ir įmonėms besikaupiančių neveiksnių paskolų problemą. Paskola laikoma neveiksnia, jeigu skolininkas daugiau nei 90 dienų nepajėgia atlikti numatytų mokėjimų.
Kaip aiškina ministerija, tokių paskolų skaičius ES šalyse išaugo dėl tokių ekonominių sukrėtimų kaip 2008 metų finansų krizė ar COVID-19 pandemija, kai įmonės ir gyventojai dažniau patyrė sunkumų su mokėjimais ar bankrutavo. Kadangi neveiksnios paskolos lemia mažesnes kredito įstaigų pajamas, tai, ministerijos teigimu, sumažina jų pelningumą, neigiamai veikia kapitalą ir gali sumažinti kredito įstaigų galimybes skolinti gyventojams ir įmonėms.
Leis geriau valdyti kreditą ir sumažinti riziką
Todėl Direktyva siekiama plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas ir taip mažinti kredito įstaigų balansuose esančių neveiksnių paskolų skaičių.
Anot Finansų ministerijos, Lietuvoje norima įteisinti įstatymo pataisas, kuriomis būtų aiškiau reglamentuojamas neveiksnių kredito sutarčių pardavimas tretiesiems asmenims, kurie jas administruos skolininkų vardu. Kaip teigiama, tai leis kredito įstaigoms geriau valdyti kreditą ir sumažinti riziką.
„Padidės ekonominės ir pinigų sąjungos atsparumas nepalankiems sukrėtimams, nes pagerės sąlygos tarpvalstybiniu mastu dalytis rizika privačiajame sektoriuje ir kartu sumažės būtinybė prisiimti riziką viešajam sektoriui“, – rašoma įstatymo aiškinamajame rašte.
„Lietuvoje neveiksnių paskolų, kurių terminai yra pradelsti, tiek gyventojų, tiek verslo segmente yra itin (žemas skaičius – ELTA). 2023 metų antrąjį ketvirtį siekė 0,66 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis yra maždaug 1,48 proc., tai beveik tris kartus (mažiau – ELTA). Lietuvoje situacija yra stabili, neveiksnių paskolų neturime, tačiau toks įstatymas leidžia formuotis naujai verslo rūšiai – kredito administratoriams, kurie galėtų veikti iš Lietuvos ir visoje Europos Sąjungoje“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Taip pat, kaip praneša ministerija, pakeitimais reglamentuojami kredito administratoriaus ir skolininko santykiai, siekiant užtikrinti pastarojo apsaugą. Be to, pagal naująją sistemą kredito administratoriai turėtų gauti veiklos licenciją, o jų veiklą prižiūrėtų Lietuvos bankas (LB).
Įstatymo pakeitimus dar svarstys Seimo biudžeto ir finansų komitetas (BFK), į Seimo plenarinių posėdžių salę jie sugrįš birželio 18 dieną.
