„Tikėčiausi, kad šitos lėšos, 10-12 mlrd. (eurų – ELTA), kuriomis būtų padidintas Lietuvos gynybos poreikių finansavimas, ir Europos Sąjungoje išaugęs finansavimas paskatins tiek Lietuvos, tiek ES ekonomiką – tam yra visos prielaidos“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Norėtųsi, kad iš tų 10 arba 12 mlrd. Lietuvos ekonomika irgi galėtų patirti pagerėjimą, o tai reiškia, kad reikia pasiruošti. (…) Tas pats galioja ir ES mastu“, – tikino G. Šimkus.
ES narės, anot G. Šimkaus, iš principo turi laiku pasiruošti didelių lėšų įliejimui į bendrijos ekonomikas – planuoti karinius pirkimus, pramonės, naujomis sąlygomis reikalingų verslų vystymą.
G. Šimkaus teigimu, tei reiškia, kad politikai turi kalbėtis su verslu ne tik apie konkrečius krašto apsaugai skiriamus procentus nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau ir kaip šias lėšas būtų geriausia paskirstyti. ES narės, anot G. Šimkaus, iš principo turi laiku pasiruošti didelių lėšų įliejimui į bendrijos ekonomikas – planuoti karinius pirkimus, pramonės, naujomis sąlygomis reikalingų verslų vystymą.
„Labai svarbu savalaikiai daryti indikacijas, kad verslas, kuris yra Lietuvoje, galėtų reaguoti ir pasinaudoti šitais pinigais gyvinant Lietuvos ekonomiką“, – pabrėžė centrinio banko vadovas.
Tiesa, G. Šimkaus vertinimu, kol nėra numatyta konkrečių lėšų sumų, sudėtinga tiksliai įvertinti, kiek didesnis gynybos finansavimas didintų Lietuvos ekonomiką.
„Procentais nuo BVP, kai viskas yra matuojama, yra labai sunku pasakyti. (…) Jeigu perki iš Pietų Korėjos, tai yra tiesiog importas į Lietuvą, tai gamyba yra Pietų Korėjoje, tu tiesiog išleidai pinigus. Jeigu yra klausimas, koks yra poveikis infliacijai – juk ginklai nėra kasdienio vartojimo prekės, tai infliacijai kaip ir poveikio irgi nebūtų“, – pridūrė jis.
Kovo pradžioje Europos Komisija (EK) pristatė 800 mlrd. eurų vertės Europos gynybos planą, keičiant biudžeto deficito, susijusio su gynybos išlaidomis, taisykles ir numatant galimybes bendrijos narėms krašto apsaugai skolintis lanksčiau.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir planuoja nuo kitų metų laikotarpiu iki 2030-ųjų skirti 5–6 proc. BVP krašto apsaugai – tokį spendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
