Vilniuje kaip grybai po lietaus gatvėse rikiuojasi lauko kavinės. Lauko kavinių verslininkai džiaugiasi, kad net ir lietinga vasara jų verslo nežlugdo.Tūkstantinės investicijos net ir per trumpą sezoną atsiperka. O neturintieji tokių terasų pripažįsta prarandantys lankytojus ir pelną.
Pastarieji teigia klientų sulaukiantys tik vėlais vakarais, kai lauko terasos jau ištuštėja. Tad nenorėdami prarasti pelno yra priversti kitaip vilioti žmones.
„Pradėjom vasaros sezonu spausti šviežias sultis ir iš tikrųjų daug kas ateina. Kita vertus, laukiame čempionato, kuris irgi ne už kalnų“, – sako vienos kavinės direktorius Karolis Paliulis.
Tuo metu nepagailėjusios lėšų, mažiausiai 50 tūkstančių litų, ir terasas įsirengusios kavinės teigia turinčios galimybę rengti koncertus, įvairius renginius. Tad tūkstantinės investicijos atsiperka su kaupu. Net ir tokią lietingą vasarą kaip ši. Vis dėlto tokios kavinės pripažįsta, kad turėti tokį verslą nėra itin lengva.
„Terasos sudėtingumas yra tas, kad kiekvienais metais atidarinėji naują organizmą, naują kavinę. Yra didelės pastangos, daug darbo įdedama, daug darbuotojų. Po trijų mėnesių tik spėji pajausti, kad jau pradėjai dirbti, ir jau turi užsidaryti“, – sako vienos iš vasaros terasų direktorė Dalia Ramančauskaitė.
Restoranų asociacijos teigimu, lauko kavines Lietuvoje steigia visi turintys galimybių. Terasos suklesti nuo ankstyvos gegužės iki spalio.
„Lauko kavinė duoda dideles pajamas vasarą, kadangi jau pavasarį sušilus visi stengiasi sėdėti lauke ir tuomet kavinės ištuštėja. Lietuva yra tokia šalis, kur viskas priklauso nuo sezono“, – teigia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Mada tampančių lauko terasų naudą pripažįsta ne tik verslininkai, bet ir jų lankytojai: esą dažnai terasos tampa vieta ne tik pavalgyti, bet kartu ir papramogauti.
