Pagal naujuosius LB nuostatus kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos negalės sudaryti daugiau kaip 40 proc. nuolatinių asmens pajamų. Be to, kreditų teikėjai privalės visada vertinti klientų pajamas ir jau turimus įsipareigojimus. Iki šiol, LB duomenimis, penktadalis greitųjų kreditų bendrovių net netikrindavo, ar klientas turi pajamų.
Taip pat ketinama siūlyti pataisas ir Vartojimo kredito įstatymu uždrausti siūlyti naudą, tiesiogiai nesusijusią su skolinimusi, pavyzdžiui, pasiskolinusiems siūlyti nemokamą picą, dovanų kuponus ir panašių dalykų.
Ne bankas
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) valdybos pirmininkas Liutauras Valickas skeptiškai atsiliepė apie naujuosius reikalavimus ir pasakojo, kad LB atliktas tyrimas stokoja duomenų ir detalesnės analizės – esą LB skelbiama informacija, kad viena iš dešimties bendrovių iki šiol laikėsi atsakingo skolinimo nuostatų, nėra tiksli, nes į tyrimą pakliuvo vos viena iš trylikos LSVKA bendrovių.
„Tik viena mūsų įmonė sulaukė tikrintojų. Tikrinant nustatyta netikslumų, kabliukų, bet jie buvo operatyviai ištaisyti, – kalbėjo pašnekovas. – Sakyti, kad mūsų asociacijos vienijamos įmonės nevertina mokumo arba nesivadovauja atsakingo skolinimo principais, būtų labai netikslu.“
Pasak L. Valicko, nustačius ribą, kai kredito palūkanų grąžinama suma negalės siekti daugiau nei 40 proc. kliento nuolatinių pajamų, nuo to nukentės mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, kurių paprastai bankas neaptarnauja. L. Valickas taip pat aiškino, kad nelogiškas atrodo ir LB sprendimas taikyti vienodus principus visiems vartojimo kreditų rinkos dalyviams – esą greitųjų kreditų bendrovės rizikuoja savo pajamomis, o bankai – skolintomis, todėl reikėtų atlikti išsamesnį tyrimą ir bankams bei greitųjų kreditų bendrovėms taikyti skirtingus reikalavimus.
„Bankas teikia paskolas iš indėlininkų lėšų, o greitųjų kreditų įmonės teikia paskolas iš savo lėšų ir jei banko apetitą reikia riboti dirbtinai, kad neiššvaistytų indėlininkų lėšų, mūsų įmonių apetitą riboja jų pačių galimybės tinkamai įvertinti mokumą“, – sakė L. Valickas.
Paklaustas, kaip vertina, kad norima uždrausti reklamuoti su skolinimusi nesusijusias paslaugas, pašnekovas tikino tokiam sprendimui neprieštaraujantis, jei išties yra koreliacija tarp tokio pobūdžio reklamos ir neatsakingo skolinimosi. Paveiks tik nežymiai
Kitos greitųjų kreditų bendroves vienijančios organizacijos – Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos (LVLKA) direktorius Pranciškus Gerulis aiškino, kad nauji reikalavimai jo organizacijos bendrovių nepalies – esą visos trys jo organizacijos įmonės („General financing“, „Microcredit“ ir „Credit 24“) jau iki šiol taikė atsakingo skolinimo nuostatus. „Mes dirbame tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir bankinis sektorius, – kalbėjo P. Gerulis. – LVLKA yra įstojusi į Europos finansinių asociacijų susivienijimą, iš jų gauname visas europines direktyvas ir mes, galima sakyti, visą laikotarpį jau vykdome atsakingo skolinimo praktiką.“
Paklaustas apie siūlomas pataisas, kurioms įsigaliojus būtų uždrausta greitųjų kreditų bendrovių reklamose siūlyti naudą, tiesiogiai nesusijusią su skolinimu, atsakė, kad tai palies asociacijos bendroves, tačiau labai nežymiai.
„Būdavo tokių reklamų, kuriose siūloma 25 litų dovanėlė už pirmą kreditą ir panašių dalykų, – pripažino P. Gerulis. – Tačiau mūsų įmonės turi per 350 tūkst. klientų, ir manau, kad sugriežtinimas ar reklamos dalykų pakeitimai didelės įtakos nepadarys. Na, gal iškris koks šimtas klientų, tačiau tai mūsų veiklai įtakos nepadarys.“
Perlenkė lazdą
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio nuomone, ligšiolines greitųjų kreditų bendrovių palūkanas, kurios kartais siekdavo iki 160 proc., galima paaiškinti tik greitųjų kreditų bendrovių godumu – esą greitųjų kreditų bendrovės gerokai perlenkė lazdą ir dirbo laukinio kapitalizmo sąlygomis, todėl LB žingsnis reikalingas ir sveikintinas. Tiesa, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad LB vis dėlto neturėtų persistengti griežtindamas reikalavimus smulkioms institucijoms.
„Norėčiau, kad pavyktų išvengti perdėto reguliavimo, kad neatsitiktų taip, jog ribodami smulkiuosius finansų rinkos dalyvius padėsime stambiesiems, kurie ir taip monopolizavę rinką. Aš siūlau ieškoti balanso“, – pasakojo K. Kupšys.
Pašnekovas taip pat aiškino, kad ne mažiau svarbus žingsnis yra ir siūlymai keisti greitųjų kreditų reklamas – esą agresyvi greitųjų kreditų reklama daugiausia orientuota į finansinių audrų nepatyrusį jaunimą, o tai lėmė, kad pradėjome ugdyti neatsakingai besiskolinančią kartą. LB duomenimis, 36 proc. greitųjų kreditų bendrovių klientai – jaunimas iki 25 metų, o pradelstos sutartys taip pat labiausiai paplitusios tarp jaunimo.
Ketina suvaldyti
LB specialistai pažymi, kad dabar greitųjų kreditų bendrovės nesivadovauja atsakingo skolinimo principais, o suteiktų kreditų skaičius nuo 2011 metų kovo iki 2012 metų sausio išaugo 83 proc., todėl imamasi priemonių šiai rinkai suvaldyti. Paklausti, ar reikalinga papildoma segmentacija vartojimo kreditus teikiančioms institucijoms, pavyzdžiui, bankams ir smulkiųjų kreditų bendrovėms, LB specialistai sakė, kad tam poreikio nėra: „Bankai konservatyviau vertina savo skolininkus. Turėdami mažesnės rizikos klientą, jam gali pasiūlyti mažesnes palūkanas, tai ir daro – pasiskolinti banke yra 9 kartus pigiau nei greitųjų vartojimo kreditų bendrovėje. Taigi papildomi metinių palūkanų ribojimai kredito įstaigoms nėra reikalingi.“
Faktai: Greitieji kreditai
Šiuo metu Lietuvoje yra 41 greitųjų kreditų bendrovė, vidutinis suteikto kredito terminas – 2,2 mėn.
Vidutinis vartojimo kredito dydis, kurį suteikia smulkiojo kredito davėjai, siekia 653 litus
Šiuo metu 51 proc. greitojo kredito kainos sudaro palūkanos
Daugiausia iš greitųjų kreditų bendrovių skolinasi jauni asmenys – 36 proc. skolininkų yra jaunimas iki 25 metų
