Augantis poreikis maistui, gerėjantis gyvenimo lygis ir su maistu konkuruojantis biodyzelinas ilgainiui tik didins paklausos ir pasiūlos atotrūkį bei kels maisto produktų kainas, remdamasis „Respublika“ rašo dienraštis „Vakaro žinios“.
Vyresnioji "Danske Bank" analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė "Respublikai" pasakojo, kad maisto produktų kainos ne mažės, o augs. Esą ypač dideli pokyčiai jaučiami grūdinių kultūrų auginimo sektoriuje, kuris tiesiogiai labai glaudžiai susijęs tiek su mėsos, tiek su pieno sektoriumi.
Brangs dėl biodyzelino
"Pagrindiniai du veiksniai, lemiantys didžiulę paklausą ir kainų augimą, yra etanolio, vadinamojo biodyzelino, gamyba, kuri yra subsidijuojama tiek Amerikoje, tiek Europos Sąjungoje (ES), ir mėsos gamyba, ypač dėl populiarėjančios ekologinės gamybos, kai grįžtama prie šėrimo grūdais ir atsisakoma įvairių papildų ar antibiotikų, kurie galbūt leistų sumažinti grūdų poreikį", - aiškino analitikė.
Jos teigimu, biodyzelino pramonė ypač plečiasi ir jai reikia ypač didelio grūdinių produktų kiekio. "Didelė dalis žmonijos kenčia nuo bado, todėl pradedama kalbėti apie šio reikalo etinę pusę ir tai, kas bus daroma, bet kol valstybės subsidijuos biodyzelino gamybą, didelių permainų čia nebus", - aiškino pašnekovė.
V.Klyvienės teigimu, grūdai tampa pagrindiniu komponentu ir mėsos gamybos išlaidų struktūroje, todėl esą brangsta ir ši produktų grupė.
"Susiformavo vadinamoji turtinga vidutinė klasė Indijoje ir Kinijoje - tose šalyse, kur ekonomika augo sparčiausiai, ir ateityje prognozuojamas dar didesnis augimas, - teigė ji. - Mėsos suvartojimas vienam žmogui per dvidešimt metų tokiose šalyse padidėjo du kartus, o gal netgi daugiau. Bet vis tiek jis dar atsilieka nuo išsivysčiusių šalių. Ir jeigu šitos ekonomikos augs, paklausa taip pat augs".
"Disbalansas tarp paklausos ir pasiūlos gali išlikti, ir (maisto produktų - aut. past.) kainos toliau gali didėti", - teigė V.Klyvienė.
Ateina maisto šokas
Tuo tarpu kai kurių pieno produktų kainų smuktelėjimas, pašnekovės nuomone, ko gero, bus trumpalaikis. "Jeigu kainos ir neaugs, jos išliks bent jau tokio paties lygio - didesnių korekcijų artimiausiu metu nėra prognozuojama", - teigė V.Klyvienė.
Kita vertus, analitikė pabrėžė ir energetinių išteklių bei oro sąlygų svarbą žemės ūkiui. "Jei prognozuojame, kad energetiniai ištekliai brangs, tai nėra jokių didelių iliuzijų prognozuoti, kad pigtų pagrindiniai maisto produktai, tokie kaip pienas ar mėsa", - aiškino V.Klyvienė.
Pasak jos, oro sąlygos - labai svarbus veiksnys ir mūsų žemės ūkio kainų dinamikoje. Analitikė teigė sutinkanti su pienininkais, kurie kalba apie pieno produktų pigimą 2007 pabaigoje, ir teigė tikinti, kad tai gali būti sukelta ir paklausos sumažėjimo smarkiai pakilus kainoms. Bet, pasak jos, tai daugiau lemia Europos rinką.
"Bet ekspertai šiaip sako, kad ryškių mažėjimo tendencijų nereikėtų prognozuoti. Be galo plėstis negalima - o tai naujos technologijos, naujos investicijos. Taigi ateityje kainos bet kuriuo atveju tik didės. Tai lemia ir pasaulinę infliaciją, - tvirtino V.Klyvienė. - Visur pilna pranešimų: pamirškite naftos šoką, ateina naujas maisto kainų šokas. Daugelio ekspertų nuomone, tai ne vienkartinio pobūdžio kilimas, o ilgalaikė tendencija".
Netipinis kritimas
AB "Pieno žvaigždės" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas apie kainas turi savo nuomonę:
"Mes kol kas matome tik tam tikras kainų tendencijas: praėjusiais metais buvo netipinis didelis šuolis, po jo vėl netipinis kritimas - tai pasaulinių rinkų tendencija.
Toks produkcijos, kuria prekiaujama pasaulinėse rinkose, kainų kilimas sukėlė žaliavinio pieno kainos augimą. Kaina nuo 2000 metų Europoje krito maždaug nuo 40 iki 28 euro centų. 2007 metais ji šoktelėjo vos ne iki 38 euro centų - tokio žaliavos kainų šuolio irgi nėra buvę. Ji beveik priartėjo prie didžiųjų pienininkystės šalių, tokių kaip Amerika, Australija ar Naujoji Zelandija, lygio.
Kita vertus, niekas negalvoja, kad artimiausiu metu vėl kartosis tokie šuoliai. Jų gali būti, bet po jų visada būna kritimas. Pernai buvo didelis šuolis, dabar bus kritimas. Prognozuojama, kad maistas ateinantį dešimtmetį kainuos daugiau nei praėjusį ir panašiai. Kai paklausa pernai buvo tokia didžiulė, kad šalys, eksportuojančios maisto produktus, negalėjo patenkinti rinkos, nes, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje sausra buvo užsitęsusi ir pan., atsirado disbalansas tarp paklausos ir pasiūlos.
Pavyzdžiui, braškės pavasarį brangesnės, paskui, kai jų padaugėja - atpinga. Tai ir įvyko: iki metų vidurio buvo prikaupta didesni kiekiai pieno, ir kaina nukrito. Nuo 2007 metų aukštumų kaina kris žemyn, kiek - kol kas neaišku, turėtų būti maždaug iki vidurkio tarp 2006 ir 2007 metų lygmens, ir paskui po truputį turėtų pradėti kilti. Tačiau šitą šuolį ir nukritimą 2007 metais kalbant apie ilgalaikę perspektyvą reikėtų ignoruoti.
Maisto produktų suvartojimas po truputėlį auga: daugėja žmonių pasaulyje, žmonių gyvenimas šiek tiek gerėja, šalių ekonomikos stiprėja, todėl daugiau ir vartojama tiek tiesiogiai, tiek ne visai tiesiogiai: pvz., žmonės augina daugiau mėsinių galvijų, tai jų pašarui naudojami pieno baltymai ar riebalai - viena iš sričių, kur paklausa taip pat auga. Tai tikrai sutikčiau su analitikais, kad padėtis tokia, jog maisto kainos gali ir turėtų augti".
