Jolita Žurauskienė VL žurnalistė
Neįprastai šilti gruodžio orai buvo nepalankūs žieminėms kultūroms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza sakė, kad augalams kur kas naudingesni žiemiški orai.
Prisitaikė prie gamtos
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) pirmininkas Vidas Juodsnukis sakė, kad smulkieji ūkininkai sumažino žieminių rapsų plotus, nes juos rizikinga auginti. „Stambieji ūkininkai žieminių kultūrų pasėlius draudžia, o smulkieji ne. Šiais metais LŠŪS nariai sėjo nemažai žieminių rugių ir kviečių. Rugiai naudojami kurui, todėl paklausūs“, – sakė V.Juodsnukis. Kalbinti ūkininkai pasakojo nežinantys, kokios veislės rapsai atspariausi šalčiui. Pasak jų, pasėlius nuo iššalimo gali apsaugoti tik sniegas, jei danga būtų 5–10 cm. AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius, vertindamas dabartinę žieminių rapsų pasėlių būklę, sakė, kad jie šių metų rudens pabaigoje atrodė geriau nei 2013 metais. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Augalininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienė sakė, šilti orai nepalankūs žieminėms kultūroms. „Nors iki Kalėdų buvo šilta, tačiau nereikia manyti, kad jei iki tol nepašalo ir nepasnigo, bus prastas žieminių kultūrų derlius. Augalai prisitaiko prie gamtos sąlygų ir tai, kaip jie peržiemos, pamatysime tik pavasarį“, – teigė augalininkystės vadovė. Kalbėdama apie žieminių kultūrų auginimą, D.Ruzgienė minėjo, kad kiekvienas ūkininkas yra verslininkas ir sprendžia, kokias žiemines kultūras jam naudingiau auginti.
Sąlygos neblogos
V.Feiza pasakojo, kad per žieminių kultūrų sėją dirvos drėgmė buvo palanki ne tik sėkloms dygti, bet ir pasėliams augti. „Nuo rugpjūčio antros dekados padidėjo dirvos drėgmė, o viršutiniame jos sluoksnyje – iki 10 cm – išliko iki trečios spalio dekados. Dirvos drėgmė, nelygu pasėlis, buvo nuo 15 iki 22 proc.“, – sakė mokslininkas. Pasak V.Feizos, šių metų žiemkenčių sėjos sąlygos buvo neblogos. Tačiau kai kuriuose laukuose pasėliai dygo nevienodai, nes trūko drėgmės. Dėl drėgmės tūkumo priešsėjinio dirvų ruošimo metu pasyvių darbinių organų agregatai negalėjo tinkamai paruošti sėkloms guolio. Dirvoje buvo gausu grumstų. Tyrimų duomenimis, įdirbus dirvą, viršutiniame jos sluoksnyje (iki 10 cm) buvo vos 10–12 proc. drėgmės, o kad sėklos normaliai dygtų, turėtų būti 14–18 proc. drėgmės. „Žiemkenčiai prieš šalčius buvo įsikrūmiję ir pasėliai atrodė gerai. Augalams naudinga minusinė aplinkos temperatūra, nes tada jie geriau užsigrūdina“, – sakė LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas. Mokslininkas minėjo, kad lapkričio mėnesio šaltis žieminėms kultūroms nepakenkė.
Išbandymų nestinga
LAMMC filialo Joniškėlio bandymų stoties direktorė mokslų daktarė Stanislava Maikštėnienė sakė, kad žiemkenčiai šiaurinėje Lietuvoje žaliuoja, atrodo gražiai. „Tačiau lapkričio mėnesį temperatūra buvo nukritusi iki 10 °C šalčio. Todėl galėjo prasidėti augalų ramybės periodas ir, atšilus orams, jie gali jaustis taip, lyg būtų atėjęs pavasaris“, – sakė mokslininkė.
Pasak dr. S.Maikštėnienės, užpraėjusią savaitę iškrito nemažai kritulių, o toks žieminių kultūrų gaivinimas viduryje žiemos nėra naudingas. Tačiau viską lems oro sąlygos. Pastebėta, kad augalai jau patyrė šiokį tokį stresą.
„Rapsai lėčiau augo lapkrityje kelioms dienoms atšalę orai. Todėl šiaurinėje Lietuvoje žieminiai rapsai nepersivystę, augimo kūgeliai žemi, augalai yra pasiruošę žiemoti. Manoma, kad augalai galės tinkamai žiemoti. net jei bus ir nedaug sniego“, – sakė LAMMC filialo Joniškėlio bandymų stoties direktorė. Mokslininkė paminėjo, jog šiaurinėje Lietuvoje ūkininkai atkreipė dėmesį į tai, kad šiltėjant klimatui ir rudens periodui užsitęsiant iki Kalėdų, rapsai dažnai peraugdavo, todėl juos ėmė sėti vėliau, apie rugsėjo 20 dieną. LMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorė sakė, kad dalis žieminių kviečių šiais metais irgi buvo pasėti vėlokai. „Daug pasėlių sėta vėliau, o užsitęsus sausringam laikotarpiui, žiemkenčiai negalėjo intensyviai vystytis. Dar neseniai kai kur žiemkenčiai buvo vos išdygę ir turėjo tik po vieną lapelį“, – pasakojo dr. S.Maikštėnienė. Pasak mokslininkės, į nesusigulėjusią dirvą sėti žiemkenčiai buvo prasčiau ir nevienodu gyliu įterpti į dirvą. Manoma, kad jeigu nesusiformuos storesnis sniego sluoksnis, jie žiemos prasčiau.
