„Verslas negali laukti“, – laidoje patikino pašnekovas.
R. Buračas teigė nemanąs, kad prekybos centrų vadovai nepakankamai skiria dėmesio klientų saugumo klausimams. Laidos vedėjui pateikus tą patį Latvijos pavyzdį ar situaciją, kai šį savaitgalį į Vilniaus „Akropolį“ skubėjo išminuotojų būrys, nes buvo pranešta, kad vienas asmuo pardavinėja sprogmenis, verslo konsultantas tikino, kad nereikia panikuoti pirma laiko ir teisti prekybos centrų.
„Mes esame Lietuva, čia nėra buvę didesnių precedentų kaip Centrinėse Azijos valstybėse, o kai nėra tokio precedento, tai niekas ir nesitiki, kad gali įvykti tokie dalykai. Reakcija buvo perdėta, nebuvo realaus pavojaus. Tačiau tai galima suprasti, nes dabar visuomenė perdėtai reaguoja į mažiausią įvykį“, – tikino specialistas.
Kalbėdamas apie Latvijos prekybos centro „Maxima“ griūtį ir žuvusiųjų skaičių, perkopusį penkias dešimtis, R. Buračas pripažino, kad ši tragedija padarė žalos prekiniam ženklui. Vis dėlto neigiama reputacija labiausiai jaučiama Latvijoje, Lietuvoje, pasak specialisto, tiesioginės žalos nėra.
„Žala, be abejo, yra. Bet, kad ji būtų tiesioginė... Visų pirma, mes patys žinome, kad pati „Maxima“ nėra atsakinga už pastatų statybą ir t. t. Verslas turi būti tęsiamas, jie turi dirbti, kaip patys ir pasakė, jie negali nuvilti klientų. Vienoje šalyje įvyko didžiulė nelaimė, tačiau kitur reikia tęsti tai, ką esi pradėjęs. Tu negali sustoti“, – tikino R. Buračas.
R. Buračo teigimu, „Maxima“ Latvijoje elgiasi labai etiškai. Jo nuomone, pavienės krizės yra labai sudėtingos, nes privalu nuspręsti, kaip elgtis kritinėse situacijose. Šio prekybos centro atveju elgiamasi labai sveikintinai, parodant dėmesį žuvusiųjų artimiesiems.
„Vieno objekto nelaimė atsilieps prekybos centrui, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, rodant dėmesį tiek nukentėjusiems, tiek aplinkiniams, aiškinantis, kas atsitiko, reaguojant į jų prašymus, manau, ilgainiui tas dalykas turėtų išnykti“, – teigė R. Buračas.
Pašnekovo nuomone, tai gana sunkus smūgis reputacijai, todėl svarbiausia – išaiškinti klientams, kodėl taip įvyko.
„Tikrai nėra tokio precedento, kad daugiau nei 140 parduotuvių valdantis tinklas turėtų daugiau investuoti lėšų į pastatų būklę. Juk atitinkamos tarnybos turi prižiūrėti, kaip statiniai yra eksploatuojami. Tikrai nėra tokios tendencijos, kad dabar visi prekybos centrai pradės byrėti vienas po kito vien dėl to, kad jų plėtra buvo gana staigi“, – tikino specialistas.
