„Esu atviras ir tokią galimybę esu aptaręs su potencialiais partneriais“, – sakė premjeras.
„Vyriausybė ir parlamentas patvirtino specialias sąlygas šio projekto vystymui, tačiau kitas klausimas – kas terminalą pastatys. Jei plėtotojas ateina ir reikalauja iš valstybės labai didelių garantijų, valstybei vertėtų apsvarstyti, ar ne naudingiau būtų terminalą statyti pačiai“, – pridūrė K. Karinis.
Jis teigė susipažinęs su ekonominiais argumentais, kuriais grindžiama idėja pavesti valstybinei įmonei plėtoti SGD terminalo šalyje projektą, bet pripažino, kad šiuo metu kol kas per anksti tai svarstyti.
„Šis klausimas bus vienas iš pirmųjų naujosios vyriausybės darbų“, – pabrėžė K. Karinis.
Rugsėjo pabaigoje parlamentas priėmė vyriausybės pateiktą įstatymą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam SGD terminalui Skultės uoste, jo jungčiai su šalies dujų perdavimo sistema ir susijusiems statiniams. Pagrindinis jo tikslas – išvengti administracinių ir biurokratinių kliūčių bei neaiškumų, galinčių trukdyti įgyvendinti projektą.
Įstatymas skelbia, kad Skultės SGD terminalas ir jo infrastruktūra turi būti baigti statyti iki 2024 metų rugsėjo 15-osios.
Projektą vystanti privati bendrovė „Skulte LNG Terminal“ įregistruota 2016 metais su kukliu įstatiniu kapitalu, o jos interneto svetainėje buvo nurodyta, kad tikrieji naudos gavėjai yra Arnfinnas Unumas ir Peteris Ragaušas. Šių metų gegužę 20 proc. šios bendrovės akcijų įsigijo prekybininkė degalais „Virši-A“.
