Bendrovė Baltijos šalims iš viso pardavė 8688 GWh elektros – 9 proc. daugiau nei 2013 m., o rinkos dalis metų pabaigoje siekė 35 proc. „Latvenergo“ grupės pajamos viršijo 1 mlrd. eurų, o pelnas prieš mokesčius buvo 236,8 mln. eurų. Tai atitinkamai 8 ir 5 proc. mažiau nei 2013 m. Tokius pokyčius lėmė neįprastai žemas vandens lygis Dauguvos upėje, kuris buvo mažiausias nuo 1976 m.
2014 m. „Latvenergo“ grupės elektrinės pagamino 3625 GWh elektros ir 2488 GWh šiluminės energijos. Dauguvos hidroelektrinės pagamino 1925 GWh elektros, o Rygos šiluminė elektrinė – 1648 GWh elektros ir 2236 GWh terminės energijos. Bendras pagamintos elektros kiekis sumažėjo 25 proc. Dauguvos hidroelektrinės generacija sumažėjo 926 GWh arba 32 proc. dėl žemo vandens lygio upėje. Tuo tarpu Rygos šiluminės elektrinės generacija nukrito 309 GWh arba 16 proc. dėl pasikeitusios kompensacijų kogeneracinėms elektrinėms tvarkos.
„Latvenergo“ grupės pajamos 2014 m. siekė 1010,8 mln. eurų – 8 proc. mažiau, o grynasis pelnas – 29,8 mln. eurų – 35 proc. mažiau nei 2013 m. Pajamos mažėjo dėl pakitusių apskaitos principų, pradėjus veikti atskirai už privalomuosius viešuosius pirkimus atsakingai institucijai AB „Enerģijas publiskais tirgotājs“ nuo 2014 m. balandžio 1 d. Tai reiškia, kad privalomųjų viešųjų pirkimų rezultatai nesudaro bendrų bendrovės rezultatų. Tuo tarpu pajamos mažėjo dėl mažesnės generacijos Dauguvos hidroelektrinėje ir dėl elektros reguliuojamu tarifu Latvijoje tiekimo – pastarasis sumažėjimas siekė 48,2 mln. eurų.
2014 m. bendra grupės investicijų suma sudarė 177,6 mln. eurų. Didžioji dalis investicijų – 74 proc. – buvo skirta tinklo atnaujinimui, siekiant pagerinti paslaugas, techninius parametrus ir operacijų saugumą. Beveik 10 mln. eurų buvo investuota ir į Dauguvos hidroelektrinės rekonstrukciją, siekiant skatinti aplinkosaugos projektus.
Praėjusių metų rugpjūtį baigtas vieno svarbiausių investiticinių projektų – Kuržemės žiedo – antras etapas, atidaręs naują 330 kV galios jungtį Gruobinia–Ventspilis. Įgyvendinus trečią etapą ir užbaigus šį projektą, energijos tiekimo saugumas Kuržemės regione ir Latvijoje reikšmingai išaugs, o taip pat leis sėkmingai naudotis „NordBalt“ jungtimi tarp Švedijos ir Lietuvos bei vystyti tolimesnę Baltijos šalių integraciją į Šiaurės šalių rinką.
