„Mes galvotume tai daryti (plėsti vandenilio gamybą – BNS). Matyt, tai labai priklausys nuo šito pirmo (vandenilio gamybos projekto – BNS). (...) Pirmiausia, jis parodys, kaip galima Lietuvoje tai padaryti. Pirmiems labai sunku yra, visi į tai žiūri kaip į kažkokį keistą dalyką“, – BNS sakė Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas A. Latakas.
„Toliau viena iš alternatyvų galėtų būti iš mūsų pietinės dalies vystymo, kad ten galėtų atsirasti kažkokia žaliųjų degalų gamyba, tarp jų ir vandenilio“, – kalbėjo uosto vadovas.
Klaipėdos uoste iki 2025–2026 metų sandūros ketinama įrengti dviejų megavatų (MW) galios vandenilio gamybai skirtą elektrolizerį bei du šio kuro pildymo punktus. Anot A. Latako, įrenginys per metus galėtų pagaminti iki 127 tonų vandenilio.
„Čia yra labai nedaug. Jeigu mes bandytume lyginti su gamykla, kurią buvo numatyta statyti Darbėnuose, čia yra absoliučiai nesulyginami dalykai. (...) Čia yra praktiškai nedidelė stotelė su gamyba“, – teigė A. Latakas.
Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ Lietuvoje planuojamoje statyti žaliojo kuro gamykloje per metus ketinama pagaminti 19,25 tūkst. tonų vandenilio. Vietos gamyklai tebeieškanti bendrovė anksčiau ją svarstė statyti Kretingos rajone esančioje Darbėnų seniūnijoje, tačiau nepritarus vietos valdžiai projektą sustabdė.
Tuo metu pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, pasak A. Latako, galėtų atsirasti didesni nei šiuo metu uoste planuojami vystyti vandenilio gamybos pajėgumai.
„Ten turbūt turėtų būti žymiai didesni pajėgumai, galbūt fabrikėlis, kur galbūt dalis jo (pagaminto vandenilio – BNS) galėtų būti jau ir eksportuojama. (...) Ten (pietinėje uosto dalyje – BNS) kaip viena iš alternatyvų siūloma galimybė atsirasti tokiam fabrikui. Bet čia alternatyva, nieko tokio konkretaus“, – teigė A. Latakas.
Pagal įsipareigojimus daugiau nei pusę projekto kaštų finansuojančiai Europos Sąjungai (ES), per pirmus metus Klaipėdos uoste turėtų būti pagaminta 47 tonos vandenilio, iš jų 30 tonų būtų skirta šiuo metu statomam uosto direkcijos atliekų surinkimo laivui, apie 2,5 tonos – uostamiestyje planuojamiems įsigyti vandeniliu varomiems autobusams.
Apie 15 tonų vandenilio būtų parduodama kitiems vartotojams, tarp kurių jūrų krovinių kompanija „Bega“, su kuria praėjusią savaitę direkcija sutarė bendradarbiauti gaminant ir naudojant žaliąjį vandenilį.
A. Latakas sako, kad potencialūs Klaipėdos uoste pagaminto vandenilio pirkėjai – visos uosto krovos bendrovės, taip pat Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios įmonės.
„Tikiuosi, kad atsiras vartotojų išorėje. Krovos darbų yra ir laisvojoje ekonominėje zonoje, naudotojų yra ten. Visiems šiandien reikia atitikti savo žalumo politiką, galvoti, kaip mažinti išmetamas dujas, tai visiems atsiranda galimybė tuo pasinaudoti“, – teigė A. Latakas.
Jo teigimu, šiuo metu Europoje kilogramas vandenilio kainuoja 10–25 eurus, tačiau jo kainą lemia žaliosios elektros rinkos kaina.
Kilus problemų dėl pirkimų sąlygų direkcija yra nutraukusi vandenilio gamybos ir pildymo stotelių įrangos įsigijimų procedūras. Technines sąlygas bendram elektrolizerio ir pildymo punktų pirkimui tikimasi paskelbti iki gegužės pabaigos.
A. Latakas sako, kad užtrukus pirkimų procedūroms vandenilio infrastruktūros įrengimas Klaipėdos uoste neturėtų vėluoti.
„Kadangi tai yra pirmas toks žaliojo vandenilio, tokio elektrolizerio pirkimas Lietuvoje, labai daug yra kliūčių ir daugelis institucijų tikrai nežino, kaip elgtis, nėra standartų, pirmiesiems būti visada yra labai sunku“, – teigė uosto vadovas.
Bendra vandenilio gamybos ir pildymo infrastruktūros Klaipėdos uoste projekto vertė 12 mln. eurų, iš kurių 6,3 mln. eurų europinės, 5,7 mln. eurų – uosto direkcijos lėšos.
Vyriausybės balandį patvirtintose vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairėse numatyta siekti, kad iki 2030 metų šalyje būtų įrengta ne mažiau kaip 1300 MW galios elektrolizės įrangos, per metus pagaminta 129 tūkst. tonų šio švaraus kuro, o bent 41 proc. amonio trąšų gaminti iš žaliojo vandenilio.
Tuo metu 2050 metais elektrolizės pajėgumai turėtų siekti 8500 MW, švaraus kuro gamybos apimtys – 732 tūkst. tonų, iš kurio 44 tūkst. tonų galėtų būti eksportuojama.
