Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą mažų įmonių teisės neatlygintinai nutraukti elektros tiekimo sutartį, ketvirtadienį nutarė, kad elektros tiekėjai neturi teisės iš mažų bendrovių reikalauti sutarties nutraukimo mokesčio.
Kaip teigiama LAT pranešime spaudai, kasacinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje ieškovė bendrovė „Enefit“ (elektros energijos tiekėja) prašė teismo priteisti iš atsakovės įmonės „FishNet“ (paslaugos pirkėja) apie 1,1 mln. eurų sutarties nutraukimo mokesčio ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, nes paslaugos pirkėja vienašališkai nutraukė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią tokiu atveju ji turi sumokėti elektros energijos tiekėjai pagal sutartyje įtvirtintą formulę apskaičiuotą sutarties nutraukimo mokestį. „Enefit“ nurodė, kad sutartyje su paslaugos pirkėja nustatytas sutarties nutraukimo mokestis faktiškai yra šalių sutartos netesybos, taikytinos už sutarties vienašališką nutraukimą.
Pirmosios instancijos teismas „Enefit“ ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismai nusprendė, kad elektros energijos tiekėja neturi teisės į elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokestį pagal Elektros energetikos įstatymą, kuriame nurodoma, jog labai mažos ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį neatlygintinai.
LAT nutarė palikti galioti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Kasacinis teismas nurodė, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog bent namų ūkio vartotojams ir mažosioms įmonėms nereikėtų mokėti jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių. LAT atkreipė dėmesį, kad ši direktyvos nuostata buvo perkelta į Elektros energijos įstatymą.
Kaip nurodoma LAT pranešime spaudai, kasacinis teismas išaiškino, jog vienašališko elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo neatlygintinumas reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu kokie nors mokesčiai, sankcijos, netesybos ar kiti mokėjimai buvo nustatyti su labai mažomis įmonėmis ar mažomis įmonėmis sudarytose elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse, elektros energijos tiekėjai neturi teisės jų reikalauti iš sutartį vienašališkai nutraukiančios ar nutraukusios šalies.
LAT nurodė, kad šalių sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos, jog elektros energijos tiekėja turi teisę reikalauti iš paslaugos pirkėjos sutarties nutraukimo mokesčio jos vienašališko nutraukimo atveju, prieštarauja Elektros energijos įstatymo nuostatoms, todėl yra niekinės ir negalioja, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą netaikytinos.
„Tai reiškia, kad elektros energijos tiekėja pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį neturi teisės reikalauti iš paslaugos pirkėjos sumokėti sutarties nutraukimo mokestį, tiekėjos traktuotą ir kaip netesybos, todėl ieškinio reikalavimas priteisti jį iš paslaugos pirkėjos teismų atmestas pagrįstai“, – teigia LAT.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
