„Akivaizdu, kad sankcijų įvedimas bus etapinis, kad jis neapimtų viso sektoriaus iš karto“, – BNS telefonu iš Briuselio pirmadienį sakė G. Landsbergis.
Taip ministras kalbėjo ES baigiant derinti sektorinių sankcijų Baltarusijai paketą, apimantį septynis ekonomikos sektorius, tarp kurių yra prekyba baltarusiškomis trąšomis.
Baltarusijoje yra įsikūrusi viena didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamyklų „Belaruskalij“. Įmonė savo produkciją eksportuoja per Klaipėdos uostą, naudodamasi „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis. „Belaruskalij“ trąšas Klaipėdoje krauna įmonė Birių krovinių terminalas.
Netekusios „Belaruskalij“ krovinių, šios įmonės prarastų dešimtis milijonų eurų per metus.
G. Landsbergis teigė, kad sankcijų įvedimas etapais reiškia, kad produktų, kuriuos Baltarusijai bus draudžiama eksportuoti per ES, sąrašas plėsis palaipsniui.
Detaliau sankcijų Lietuvos diplomatijos vadovas nekomentavo, argumentuodamas, kad dėl jų nėra visiškai susitarta.
Pirmadienį sektorinėms sankcijoms Baltarusijai pritarė ES užsienio reikalų ministrai, o galutinai jos turėtų būti patvirtintos ketvirtadienį. Tądien vyks ir ES šalių vadovų susitikimas.
G. Landsbergis sakė, kad sankcijų paketas turi būti „kuo labiau visaapimantis“. Pasak ministro, jomis siekiama, kad Baltarusijos režimas pakeistų savo politiką.
„Antrinis sankcijų poveikis yra tas, kad Baltarusijos režimo nuostoliai turės būti refinansuojami ir tai gali padaryti vienintelė Rusija. Taip ES ir Lietuva, įvesdamos sankcijas, dalį jų užkrauna ir Rusijai, kuri gali daryti poveikį Baltarusijai“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Sektorinės sankcijos Baltarusijai rengiamos po gegužę įvykusio incidento, kai Baltarusija į Minską nukreipė reisu Atėnai-Vilnius skridusį „Ryanair“ orlaivį ir sulaikė opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių bei jo merginą Sofiją Sapegą.
