Beveik pusė Lietuvos gyventojų teigia, kad šiemet padengus visas būtinąsias pragyvenimo išlaidas, t.y. atmetus komunalinius ir kitus mokesčius, lėšas, išleidžiamas maistui, transportui ir pan., jiems dar lieka pinigų. Net 47 proc. gyventojų atliekamą pinigų dalį dažniausiai išleidžia drabužiams, apie 37 proc. būsto remontui ir baldams.
Tai parodė tyrimų kompanijos „SIC Gallup Media"/TNS 2010 m. atliktas tyrimas „TNS AtlasTM", kurio metu siekiama nustatyti žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius.„Nuolat stebime ir analizuojame šalies gyventojų vartojimo ir pirkimo tendencijas, kiekvienais metais vykdydami specialiai tam skirtą tyrimą. Šių metų rezultatai parodė, kad, nors ekonominis sunkmetis ir stipriai paveikė žmonių finansinę būklę, tačiau beveik pusei šalies gyventojų lieka lėšų įsigyti ir ne pirmo būtinumo prekes. Įdomu pastebėti, kad vis dar nemažai likusių pinigų išleidžiama savišvietai ar kultūrinei veiklai, pavyzdžiui, knygoms, spaudai, kelionėms", - teigia „SIC Gallup Media"/TNS kompanijos Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė.
Minėtas tyrimas parodė, miesto gyventojams dažniau nei žmonėms, gyvenantiems kaimo vietovėse, lieka papildomų lėšų, padengus būtinąsias išlaidas. Tačiau tiek vieni, tiek kiti atliekamus pinigus paskirsto daugmaž vienodai. Pasak J. Tauginienės, skirtumas tik tas, kad didesnių miestų gyventojai turi daugiau galimybių naudotis įvairiomis pramogomis, todėl joms ir išleidžia stambesnes sumas - pavyzdžiui, hobiams, pietums mieste ar grožio procedūroms. Kaimo vietovių ir mažesnių miestelių gyventojai „laisvus" pinigus dažniau nei miestiečiai panaudoja automobilio remontui, mobiliems telefonams, indams, virtuvės įrangai įsigyti.
Daugiausiai iš didmiesčių gyventojų drabužiams skiria Šiauliai ir Panevėžys - apie 50 proc. šių miestų gyventojų, taip pat apie 45 proc. vilniečių ir kauniečių. Vilniečiai mažiau lėšų, likusių padengus būtinąsias išlaidas, skiria būsto remontui, baldams, o dažniau nei kiti yra linkę išleisti kelionėms, spaudai, knygoms.
Taip pat „laisvų" pinigų paskirstymas priklauso ir nuo asmenų amžiaus. Daugiausiai drabužiams išleidžia jaunimas iki 30 metų. Taip pat šio amžiaus grupės Lietuvos gyventojams būdinga taupyti individualiems pomėgiams: hobiui, mobiliam telefonui, laisvalaikio užsiėmimams. Vyresni nei 30 m. žmonės Lietuvoje dažniau sutaupytus pinigus naudoja būsto remontui, baldams įsigyti, kelionėms atostogų metu, knygoms, spaudai.
„TNS AtlasTM" tyrimas atliktas 2010 šių metų pirmąjį pusmetį, o jame dalyvavo 1852 Lietuvos gyventojai nuo 15 iki 74 m. amžiaus. „TNS Atlas" tikslas - nustatyti tikslines produktų vartotojų grupes, surinkti informaciją apie žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius. Tyrimo klausimai apima respondentų asmeninio vartojimo ir pirkimo įpročius, jų požiūrį į reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, televizijos kanalų bei radijo stočių žinomumą, vartojimo dažnį.
