Šalies ekonomika šiemet smuks dar 1 procentu, o didžiausia problema bus augantis nedarbo lygis, didesnė šešėlinės ekonomikos dalis ir sumažėjusios gyventojų pajamos, prognozuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
Tiesa, LLRI atliktas Lietuvos ekonomikos tyrimas rodo, kad rinkos dalyviai nusiteikę šiek tiek optimistiškiau nei prieš pusmetį. Tiesa, optimizmas kol kas labai atsargus.
Kaip antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas, rinkos dalyviai labiausiai baiminasi nedarbo, kuris, prognozuojama, 2010-aisiais sieks apie 17 procentų.
„Lietuvos valstybė negali imti ir kurti darbo vietų. Tas planas dėl Darbo biržos reformavimo yra labiau institucinis ir atliepiantis į šiandieninių bedarbių nepasitenkinimą Darbo biržos veikla. Tai niekaip nesusiję su naujomis paskatomis darbo vietoms kurti. Ne valstybė kuria darbo vietas. Darbo vietas kuria verslas, kuris reaguoja į du dalykus - ar yra kam parduoti prekes ir paslaugas ir kaip galima greitai ir lengvai pradėti veiklą. Todėl kalbėti apie darbo vietų kūrimą kaip atskirą valstybės projektą nėra prasminga“, - kalbėjo G. Kadziauskas.
Pasak jo, net ir pradėjus kilti ekonomikai sunkiausia darbą bus susirasti jauniems gyventojams be darbo patirties, nes pirmiausia įsidarbins tie žmonės, kurie darbą turėjo, tačiau per krizę jį prarado.
Instituto atlikto tyrimo duomenimis, vidutinis darbo užmokestis pernai siekė 1620 litų ir, palyginti su 2008-aisiais, sumažėjo 10 proc. Prognozuojama, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis sumažės dar 6,5 proc. ir sieks 1514 litų. Pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuva sugrįš maždaug į 2006-2007 m. lygį.
LLRI prognozuoja, kad šiemet toliau augs ir šešėlinės ekonomikos dalis. Tyrimą rengusio instituto eksperto Vytauto Žukausko teigimu, 2010 m. šešėlinė ekonomika pasieks apie 27 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Bent dalį savo veiklos šešėlyje vykdė 37 proc. tyrimo metu LLRI apklaustų ūkio subjektų. Manoma, kad šiemet ši dalis sieks 42 procentus.
„Didėjanti mokestinė našta, nemažėjanti įmonių administracinė našta, griežtas darbo santykių reguliavimas yra šešėlio didėjimo priežastys. Norint sumažinti šešėlinės ekonomikos dalį, į šias sritis turi būti nukreiptos valdžios pastangos.
Deja, valdžios siūlomos kovos su šešėliu priemonės su keliomis menkomis išimtimis nukreiptos ne į mokesčių naštos, reguliavimų, darbo santykių laisvinimą, o į baudžiamųjų priemonių didinimą“, - Vyriausybės parengtą kovos su šešėline ekonomika planą kritikavo V. Žukauskas.
LLRI tyrimo duomenimis, 2009 m. mokestinė našta siekė 37 proc. BVP. Tai reiškia rekordišką 5 procentinių punktų mokestinės naštos padidėjimą, palyginti su 2008-aisiais.
Rinkos dalyvių prognozėmis, šiemet mokestinė našta ir toliau augs, manoma, kad ji pasieks 38 proc. BVP.
Rinkos dalyvių vertinimu, priešingai nei skelbia Vyriausybė, reguliavimo našta verslui pernai ne sumažėjo, o padidėjo maždaug 8 procentais.
