Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teikia siūlymus, kaip keisti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) elektros energetikos sektoriuje finansavimo tvarką. Sumažinus išlaidas VIAP, atitinkamai galėtų mažėti ir elektros kaina vartotojams.
Elektros energijos vartotojai, mokėdami už elektros energiją, kartu sumoka ir už VIAP. 2010-aisiais metais tai siekia 4,73 ct už kilovatvalandę arba 13 proc. galutinės elektros energijos kainos. Iš 4,73 ct, tiekimo saugumui ir sistemos rezervui užtikrinti atiteko 4,06 ct, kogeneracinių elektrinių rėmimui – 0,4 ct, atsinaujinančių energijos šaltinių rėmimui – 0,48 ct.
Anot LLRI vyresniojo eksperto Žilvino Šilėno, valdžios nustatytas įpareigojimas pirkti brangesnę, viešuosius įpareigojimus atitinkančią energiją neišvengiamai didina galutinę energijos kainą. Kuo daugiau ir kuo brangesnės elektros energijos finansuojama vartotojų lėšomis, tuo labiau didėja galutinė energijos kaina.
LLRI siūlo aiškiai apibrėžti, kiek ir kokios viešuosius interesus atitinkančios energijos reikia, o valstybės remiamą elektros energiją pirkti už mažiausią kainą. „Mūsų siūloma sistema įveda konkurenciją ir sudaro prielaidas atpigti elektros energijai“, – sako Ž. Šilėnas.
Išanalizavęs VIAP sistemą, LLRI padarė išvadą, kad viešųjų interesų finansavimas yra valdžios sprendimais sukurta papildoma piniginė našta elektros energijos vartotojams. Tai veikia kaip mokestis, tačiau jis nei yra nustatytas įstatymu, nei yra matomas energijos kainoje (kaip pvz., PVM). Siekdamas skaidrumo, LLRI siūlo viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje finansuoti per biudžeto programą. Kaip teigia Ž. Šilėnas, „LLRI nesiūlo naujo mokesčio. Siūlome išlaidas VIAP administruoti taip, kad forma atitiktų ekonominį turinį: aiškiai, skaidriai ir per biudžetą“. Anot LLRI, geriausiai šiam tikslui tinka dabar taikomas akcizo mokestis elektros energijai.
