Tikslų ėmė siekti vaikystėje
Šiandien jau daug kam pažįstamas buvęs dauglaukiškis devyniolikmetis Vidas Metrikis vaikystėje susižavėjęs stebėdavo holivudinius kino filmus, kuriuose pagal amerikietiškas tradicijas Visų šventųjų išvakarėse švenčiamas Helovinas. Persirengėliai, pokštai, išdaigos, šiurpą keliantys kostiumai ir nuotykiai vaikiną kerėjo. Septynerių berniukas savo namų rūsyje įrengė siaubo kambarį šeimos nariams ir giminaičiams.
– Visokios iškamšos, kabančios virš galvų, prieblanda, – mena Vidas.
Augdamas Vidas buvo iniciatyvus, mėgo pirmauti. Dauglaukyje su kitais vaikais rengdavo pasirodymus įvairių kaimo švenčių progomis, o sulaukęs 15-os nutarė Dauglaukio kultūros namų salėje Visų šventųjų išvakarėse vietos gyventojams su draugais įrengti savotišką siaubo muziejų – siaubo kambarį.
– Kai kurios kaimo moterys, išėjusios iš siaubo kambario, prisiekinėjo niekada daugiau čia kojos nekelsiančios. Juokėsi, kad bijo. Sulaukėme daug pagyrų, visi stebėjosi mūsų darbu, – prieš ketverius metus šių eilučių autorei po sėkmingo debiuto dėstė paauglys.
Tobulėjo kasmet
Metams bėgant, vietos gyventojų palaikoma ir bendraamžių skatinama, paauglių grupelė savo šiurpų projektą tobulino ir plėtė. Siaubo kambarys tapdavo koridoriumi ar net visu siaubo namu. Jam įrengti prireikdavo dešimčių metrų celofano, namie pačių ar mamų siūtas iškamšas keitė rėmėjų skolinami manekenai. Šiemet „Muzikos servisas“, renginių techniniu aptarnavimu besiverčianti bendrovė, grupelei jaunuolių paskolino šviesos įrangą. O Vėlinių išvakarėse norinčiųjų patekti į „Siaubo kambarį“ eilė buvo tokia ilga, kad tam, jog jį apžiūrėtų, lankytojai laukė apie tris valandas.
Kadaise vaikystėje puoselėti Vido sumanymai išsipildė. Jis sulaukė lankytojų įvertinimo, aplinkiniai ragino vaikiną nesustoti. Ir tai dar ne viskas...
Aiškiai žino, ko nori
Dvidešimtmetis Vilius Šeimys – ne šiurpinimo meistras, tačiau puikus savamokslis šokėjas ir kūrybiška asmenybė. Jo galvoje sumanymai virte verda. Neįtikėtina, kad dvidešimtmetis aiškiai žino, ko nori, ir atkakliai žingsnis po žingsnio to siekia. Nors istorija – apie vaikino galvoje užgimusį projektą, tačiau pradžiai – apie jo svajonę.
Vilius įsitikinęs po keleto metelių įgysiantis psichologijos bakalauro, o vėliau – kriminalinės psichoterapijos magistro laipsnį. Jis svajoja tapti psichoterapeutu.
Teismo medicina vaikiną domina nuo 16-os. Kadaise apsilankęs morge žavėjosi teismo medicinos eksperto Antano Gedmino darbu, vėliau vaikiną tiesiog įtraukė neuromokslai. Mama, siekdama, kad sūnus įgytų daugiau patirties, supažindino jį su mediku Andriumi Kačergiu.
– Jau ir anksčiau ištikus bėdai draugai vertindavo, kad sugebu išklausyti, patarti. Andrius Kačergis paliko neišdildomą įspūdį. Paprasto pokalbio metu jis sugebėjo aiškiai perprasti mane, įsiskverbti į mano sąmonę ir net įžvelgti, ko ketinu imtis ateityje, – tai, kodėl jį sudomino psichoterapija, dėstė Vilius.
Nuo tikslo neatitolsta
Praėjo pusantrų metų, kai vaikinas baigė gimnaziją. Epizodiškai, vasaromis, Vilius uždarbiavo užsienyje – tai buvo vidinę jo brandą formuojantys metai.
– Man tie metai viską sudėliojo galvoje. Kai tapau nepriklausomas nuo šeimos, suvokiau, ko noriu, – pasakoja jis.
Keletą mėnesių Anglijoje vaikinas dirbo šokolado gamykloje, vėliau – pardavimo kompanijos „Amazon“ sandėlyje. Vaikinas ne tik kaupė pinigus mokslams, bet ir, norėdamas geresnių rezultatų bei užsitikrinti vietą universitete, savarankiškai pasiruošęs, perlaikė chemijos egzaminą. Šiuo metu turi pateikęs dokumentus keliems užsienio universitetams, rezultatų vertinimo laukia pavasarį.
Ėmėsi įgyvendinti seną svajonę
Nekantrų Viliaus laukimą ėmė šildyti mintys apie galimybę prieš siekiant karjeros įgyvendinti savo seną svajonę – sukurti šokių grupę „Pilots of creativity“.
– Paauglystėje šokau. Mėgstu filmuoti. Buvau sukūręs filmą – manau, kad videomontavimą esu įvaldęs. Mėgstu fotografiją. Galiu montuoti muziką. O viską sujungus į vieną galima sukurti projektą, kuriame bus visko: šokis ir vaizdas, – pasakojo vaikinas.
Praėjusią savaitę iš Anglijos vaikinas grįžo į Tauragę. Ugdymo įstaigose jau kabo jo kurti plakatai, kviečiantys prisijungti prie projekto „Pilots of creativity“. Užsienyje uždirbtus pinigus Vilius investavo į garso įrangą.
– Esu bandytojas. Siekiu įgyvendinti savo sumanymus. Projektas – tai mano besipildanti svajonė. Nesiekiu tapti įžymybe, tai mano hobis, – apie pradedamą įgyvendinti troškimą kalbėjo vaikinas.
Vilius neatmeta galimybės, kad savo projektu gali sukurti prekinį ženklą ir veiklą vystyti užsienyje, kol studijuos. Šiuo metu vaikinas kuria pristatomąjį vaizdo klipą, kuriuo reprezentuos ir kvies prisidėti prie projekto jaunus žmones. Šiuo metu jis tuo gyvena.
Sėkmė gimdo sėkmę
Panašiai pakylėtas po ketverius metus iš eilės sėkmingai įgyvendinto „Siaubo kambario“ projekto jaučiasi ir Vidas.
– Kai tu darai tai, kas tau patinka, gali atiduoti visas jėgas. Tada negaila laiko, bemiegių naktų. Toje veikloje esi visas. O kai sulauki įvertinimo, tada... Tada esi euforijoje, – po sėkmingo užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo apimantį jausmą nusako „Siaubo kambario“ kūrėjas.
Vidas ir jo bendramintės „Siaubo kambario“ bendraautorės Monika Austynaitė, Gabrielė Jasaitytė ir Diana Metrikytė sulaukia aplinkinių pasiūlymų iš jų bendro projekto vystyti verslą – rengti išbandymus vakarėliams ar kažką panašaus. Grupelė jaunuolių svarsto galimybę patalpas nuomotis Tauragėje.
Viena sėkmė gimdo kitą... Vidas trečius metus Profesinio rengimo centre mokosi kulinarijos meno. Neseniai tapo vyriausiuoju virėju restorane „Skonio džiazas“.
– Tai mėgstamiausias darbas. Tai mano kitos svajonės išsipildymas, – žurnalistei entuziastingai dėstė vaikinas, nuo mažens leidęs sau atsiduoti tam, kas jį daro laimingą.
