Tačiau Valstybinė darbo inspekcija (VDI) ir „Sodra“ įspėja, kad tokios atostogos gali baigtis ligos išmokos praradimu.
Pinigai bus atimti, jeigu laikino nedarbingumo metu gyventojai vietoje poilsio rinksis pramogas ar keliones. Vis dėlto, panašu, kad kai kuriems gyventojais tai nė motais.
Galima sulaukti „Sodros“ ar darbdavio skambučio
Socialiniame tinkle gyventojai pastaruoju metu nemažai diskutavo apie biuletenius vasaros laikotarpiu.
Viena moteris pasakojo, kad susirgo, todėl turi nedarbingumą dviem savaitėms.
„Pirmąją savaitę savijauta tikrai buvo nekokia. Dabar jaučiuosi jau geriau. Todėl norėčiau ne tik sėdėti namuose, bet kur nors išvažiuoti.
Kviečia sesė aplankyti ją pajūryje. Jau susiplanavau kelionę, tačiau šeimos nariai įspėja, kad galiu sulaukti darbdavio ar „Sodros“ skambučio. Ir jeigu jie supras, kad išvykau, jau kitą dieną turėsiu grįžti į darbą. Ar tikrai turėdama nedarbingumą niekur negaliu išvykti? Kol kas niekas manęs netikrino ir neskambino“, – svarstė moteris.
Komentatorių nuomonės buvo įvairios. Vieni tikino, kad ligos laikotarpiu geriausia būti namuose.
„Juk biuletenį gavote ne šiaip sau. Geriausia tuo metu ilsėtis, bandyti atgauti jėgas. O ne kažkur važinėti“, – rašė moteris.
Kita komentatorė jai pritarė.
„Taip, geriau niekur nevykite. Jeigu apie kelionę sužinos kolegos, jie tikrai gali jus paskųsti darbdaviui. Tada galite ne tik biuletenį prarasti, bet ir darbą“, – įspėjo moteris.
Tuo metu kita moteris patarė vykti į pajūrį.
„Nesąmonė, kad sirgdama turite sėdėti tarp keturių sienų, grynas oras jums bus į naudą.
Tik nekelkite jokių nuotraukų į socialinius tinklus, taip niekas nežinos, kur jūs ir ką veikiate. Tikrai daug žmonių turėdami biuletenius visur važinėja, net atostogauja. Tačiau niekam apie tai nepasakoja“, – tikino ji.
Liga – ne atostogos
Valstybinė darbo inspekcija komentavo, kad nedarbingumo metu darbuotojas turėtų skirti laiką poilsiui ir atsigavimui.
„Darbuotojo laikinas nedarbingumas – tai ne papildomas poilsis, atostogos ar laikas, skirtas asmeniniam laisvalaikiui. Šį laiką darbuotojas turi išnaudoti įveikti ligai ir atgauti darbingumui. Nedarbingumo metu darbuotojui už dvi darbo dienas ligos išmoką moka darbdavys, vėliau – „Sodra“.
Todėl šiuo laikotarpiu galioja sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytos elgesio nedarbingumo metu taisyklės. Gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turi pasirašytinai supažindinti ligonį tiek su gydymosi režimu, tiek su minėtomis elgesio taisyklėmis, kurių sergantis darbuotojas privalo laikytis“, – komentavo inspekcija.
Pramogaujantys ligoniai turi pasiaiškinti
„Sodra“ irgi patvirtino, kad išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu.
„Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, tai laikoma taisyklių pažeidimu“, – atkreipė dėmesį „Sodra“.
Ji pažymėjo, kad elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai.
„Dažniausiai pranešimus apie pažeidimus gauname iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Mūsų specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Nustačius pažeidimus, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kurioje dalyvauja ir mūsų atstovai“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, dažniausiai žmonės iškviesti į GKK posėdį gydančių gydytojų sprendimu yra pripažįstami darbingais dar iki GKK posėdžio ir jiems nedarbingumo pažymėjimai yra užbaigiami.
Dalies į komisiją iškviestų asmenų nedarbingumo pažymėjimai užbaigiami komisijos posėdžio metu, tai yra šie žmonės pripažįstami darbingais“, – sakė „Sodra“.
„Sodros“ duomenimis, balandį buvo išduoda 79 tūkst. biuletenių.
Ligos vidutinė vienos dienos išmoka siekė 48,5 euro.
