Lina ABROMAVIČIENĖ Prasidėjus pavasario polaidžiams bei potvyniams Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai ragina atkreipti dėmesį į šachtinių šulinių vandens kokybę. Ypač atidžios turėtų būti šeimos, auginančios mažamečius vaikus, ir besilaukiančios moterys. Pasak Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės, iš šiuo metu 141 ištirto šulinio pusės vanduo netinkamas naudojimui, todėl gyventojai raginami susirūpinti.
Būtina išsitirti vandenį
Didėjant oro ir dirvožemio užterštumui, pasak J. Karalevičienės, tam tikra teršalų dalis patenka ir į požeminius vandenis. Ypač tai reikia prisiminti per pavasario polaidžius bei potvynius, todėl kiekvieną pavasarį būtina ištirti kiekvieno šulinio vandenį. Pagrindinės centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens problemos siejamos su indikatorinių rodiklių viršijimu, kuris atsiranda dėl nekokybiško vandens paruošimo, senstančių vandentiekio tinklų. Dažniausiai vandenyje nustatomas viršytas geležies, kalcio, magnio ir sulfatų kiekis.
„Tyrimų rezultatų analizė rodo labai dažną šachtinių šulinių vandens taršą. Praėjusiais metais Šiauliuose buvo ištirti 602 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. 44 proc. tirtų šulinių buvo rastas padidėjęs nitratų kiekis. Pernai, tyrimų analizės duomenimis, Šiaulių apskrityje didžiausias nitratų kiekis tirtų šulinių vandenyje buvo rastas Joniškio, Radviliškio bei Pakruojo rajonuose. Šiais metais jau ištirtas 141 šachtinio šulinio vanduo, kurį vartoja nėščiosios ar kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Beveik 50 proc. šulinių vandenyje nustatyta padidėjusi nitratų koncentracija“, - vandens tyrimo rezultatus pateikia gydytoja.
Pagrindinės viešai tiekiamo geriamojo vandens problemos, pasak specialistės, siejamos su geležies, kalcio, magnio, sulfatų viršijimu, kuris atsiranda dėl nekokybiško vandens paruošimo, senstančių vandentiekio tinklų. „Kai kuriuose šiaurės vakarų Lietuvos rajonuose geriamajame vandenyje nuolat nustatoma padidėjusi fluorido koncentracija. Šiaulių regione ši problema labiausiai aktuali Kelmės rajono gyventojams. Vartojant šachtinių šulinių vandenį didžiausia problema – nitratai“, - sako J. Karalevičienė.
Nitratai virinant vandenį nedingsta
Šachtinių šulinių vanduo, kuriame nitratų kiekis viršija normas, pasak J. Karalevičienės, kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Mikrobinės taršos galima išvengti vandenį virinant, tačiau nitratai nepašalinami nei virinant, nei įprastais buitiniais filtrais. „Būtina žinoti, kad nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl bet kokiu atveju naudoti šachtinio šulinio vandenį, neatlikus reikiamų tyrimų – rizikinga. Nitratų toksiniam poveikiui itin jautrūs vaikai, sergantys infekcinėmis ligomis, taip pat asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemija, senyvo amžiaus žmonės“, - sako J. Karalevičienė.
Nitratų toksinis poveikis atsiranda dėl nitratų redukcijos į nitritus, pastarieji oksiduoja hemoglobiną į methemoglobiną, o kai šio koncentracija kraujyje pasiekia 10 procentų, pasireiškia klinikiniai methemoglobinemijos simptomai: kūdikį pradeda pykinti, jis vemia, dūsta, pamėlynuoja oda, nesuteikus pagalbos gali prasidėti traukuliai. Kūdikis gali net mirti. „Žmonėms būtina atkreipti dėmesį, kokį vandenį jie naudoja. Ypač besilaukiant ir jau auginant kūdikį nesaugu naudoti neištirtą šachtinio šulinio vandenį. Tai pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Nitratai ypač pavojingi suaugusiųjų organizmui – padidėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis“, - sako sveikatos specialistė.
Šulinį reikia valyti
Kartą per metus rekomenduojama išvalyti šachtinį šulinį nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles, patikrinti jų sandarumą ir, esant mikrobinei taršai, dezinfekuoti vandenį. Didžiausia rizika šulinio vandens taršai atsiranda pavasarį, kai tirpstant sniegui paviršinė tarša intensyviai skverbiasi į gruntą, užteršdama negilių šulinių vandenį. Todėl tirpstant sniegui bei prasidėjus pavasariniams potvyniams būtina išsitirti šulinių vandenį, o sulaukus nepalankių tyrimų rezultatų – išvalyti ir tinkamai paruošti šachtinį šulinį naudojimui. Pirmiausia šulinio valymui reikia išsemti vandenį ir įsitikinti, kad rentiniai yra sandarūs. Kartais tenka užsandarinti plyšius tarp rentinių. Rentinius patariama nuplauti chlorkalkių skiediniu, paskui švariu vandeniu. „Svarbu pakeisti šulinio dugno dangą – tai galima padaryti iškabinus pusmetrį dumblo ir jį pakeitus nauju žvyru ar smėliu su skalda“, - pataria J. Karalevičienė.
Šulinio vandenį gerti ir naudoti maisto gaminimui galima tik patikrinus, ar vandenyje esančių komponentų, galinčių paveikti žmonių sveikatą, kiekiai neviršija higienos normų. Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja kiekvieną pavasarį, nutirpus sniegui, nepamiršti išsitirti šulinio vandens kokybės laboratorijoje, o kasant naują šulinį, tinkamai pasirinkti vietą. Pasak J. Karalevičienės, šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Tvartas, tręšiami daržai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės ir kiti taršos šaltiniai reljefo požiūriu turi būti žemiau šulinio.
