Pasaulinės tendencijos rodo, kad mažėja laidinio telefono naudotojų. Tai jau keletą metų pastebima ir Lietuvoje. Pagrindinis fiksuoto telefono ryšio tiekėjas Lietuvoje „Teo“ iš šių paslaugų kasmet uždirba vis mažiau pajamų. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad įprasti, laidiniai telefonai išnyks. Mat, kaip pastebi pašnekovai, kai kuriose situacijose laidinis ryšys yra nepamainomas.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, fiskuoto telefono ryšio abonentų Lietuvoje mažėja nuo 2007 metų. Jau kelerius metus operatoriai iš šių paslaugų uždirba mažiau pinigų. Pavyzdžiui, pernai fiksuoto telefono ryšio operatorių pajamos siekė beveik 271 mln. litų, o tai yra maždaug 10,5 proc. mažiau nei 2009-aisiais. 5,5 proc. pernai sumažėjo ir šios paslaugos naudotojų. Jau ne pirmus metus pastebima, kad naujų sutarčių šioje srityje sudaroma mažiau nei jų nutraukiama.
Tačiau 93 proc. fiksuoto telefono ryšio rinkos Lietuvoje užimanti bendrovė „Teo“ šių skaičių nedramatizuoja.
„Praėjusieji metai buvo pirmieji metai „Teo“ istorijoje, kada pajamos iš balso telefonijos paslaugų sudarė mažiau nei pusę bendrovės pajamų. Tai sudarė 49,9 proc. pajamų. Buvo peržengta tam tikra simbolinė riba. Šiuo metu maždaug trečdalį pinigų bendrovė gauna iš interneto ir duomenų perdavimo paslaugų, likusią dalį – iš televizijos, IT bei kitų paslaugų“, – teigė „Teo“ atstovas Antanas Bubnelis.
„Praktiškai galima teigti, kad visame pasaulyje bendrovių pajamos iš fiksuoto ryšio paslaugų mažėja, didėja pajamos iš kitų sričių – mobiliojo ryšio, interneto, televizijos paslaugų. Lietuvoje fiksuotos telefonijos paslaugų mažėjimas yra galbūt net mažesnis nei daugelyje kitų šalių. Kita vertus, pajamų iš interneto ir televizijos paslaugų augimas taip pat yra spartesnis negu daugelyje kitų šalių jau keletą metų.
Mažėjant fiksuotojo ryšio pajamoms, natūralu, dalis klientų pradeda naudotis mobiliuoju ryšiu arba kitais būdais bendrauti su savo pašnekovais, artimaisiais. Mūsų bendrovei ši tendencija taip pat nėra svetima, vyksta natūralūs procesai“, – tvirtino A. Bubnelis.
Pastaraisiais metais laidinių telefonų atsisako ne tik privatūs namų ūkiai, bet ir įvairios įmonės, tačiau pasak „Teo“ Korporatyvinės komunikacijos skyriaus vadovo A. Bubnelio, visiškai laidinis telefonas artimiausiu metu neišnyks.
„Tendencijos, kurios nusimato rinkoje, bus panašios, kaip ir esančios dabar. Šiuo požiūriu bendrovė, visą savo dėmesį telkdama į šviesolaidinio tinklo plėtrą ir naujų paslaugų kūrimą, ir ateityje išliks sėkminga. Tokių prognozių, kad laidinių telefonų neliks visai, nėra. Tas mažėjimas vyksta labai palengva, žmonės kalba ir kalbės. Rinkoje nesimato signalų, kad ši technologija artimiausiu metu taptų visai nebereikalinga“, – tvirtino jis.
Natūraliu procesu laidinio telefono populiarumo mažėjimą vadina ir Vilniaus universiteto profesorius Laimutis Telksnys.
„Žmonės dabar labai aktyvėja, juda, o mobilieji telefonai plinta, jų galimybės auga, taigi natūralu, kad tradicinių telefonų paklausa mažėja. Manau, kad ir toliau taip bus, nes viskas persikelia į belaidį, mobilųjį ryšį, į internetą. Tradicinio telefono perspektyva mažėjanti.
Tačiau yra vienas atvejis, kad telefonai yra nepakeičiami – tai avariniais atvejais. Įsivaizduokite, kad nutrūksta elektros tiekimas. Jūsų mobilaus telefono akumuliatorius išsikrovė, ir ryšys baigtas. Arba tokiais atvejais, jeigu kas nors atsitinka su bokštais, ar kokie trikdymai nenumatyti. Stichinių nelaimių atveju mobilusis ryšys yra daug jautresnis įvairiems poveikiams, o laidinis ryšys yra daug atsparesnis. Nes namuose gali nebūti elektros, o telefonas veiks. Net kai Japonijoje buvo nelaimė, prie stacionarių telefonų stovėjo didžiausios eilės“, – teigė profesorius.
Būtent dėl to, pasak L. Telksnio, ir ateityje mums įprasti laidiniai telefonai dar bus naudojami. Esą ir dabar daugelis šių telefonų atsisako taupydami, bet nebūtinai dėl to, kad jie nereikalingi.
„Naujosios mobiliosios technologijos turi masę privalumų. Aktyviam žmogui tai labai svarbu. Manau, kad visos tos modernios technologijos, kaip ir senosios technologijos, turi savo privalumus ir trūkumus. Jos viena kitą gali papildyti. Tegu žmonėms duoda pigiau šnekėti, tuomet jie telefonų neatsisakys“, – sako L. Telksnys.
Tuo metu Kauno technologijos universiteto telekomunikacijų ir elektronikos mokslų daktaras Remigijus Gedmantas teigia, kad vartotojai laidinių telefonu atsisako dėl atpigusių mobiliųjų telefonų.
„Viską lemia kaina. Kada mobilus ryšys, alternatyva buvo labai brangi, buvo prabangos prekė ar naudojama tik specialiųjų tarnybų, o fiksuoto ryšio pokalbiai buvo nemokami, „Telekomas“ turėjo milijoną vartotojų. Kai kainos santykis perėjo į mobilaus ryšio pusę, automatiškai pradėjo mažėti fiksuotas ryšys ir jo tendencija yra sumažėti visai“, – tvirtino jis.
R. Gedmantas prognozuoja, kad tradiciniai telefonai ateityje išnyks, tačiau pats fiksuotas ryšys išliks, tiesiog bus integruotas su kitais.
„Išnyks žodis „telefono“, bus tiesiog fiksuotas ryšys ir tiesiog mobilus ryšys. Kiekvienas vartotojas turės įrenginį, ir operatorius tam įrenginiui pateiks bet kokią paslaugą – ir televiziją, ir balso pokalbius, ir internetą. Pavyzdžiui, mes dabar naudojame išmaniuosius telefonus, su kuriais galime naršyti ir internete, naudotis „Skype“, kalbėtis, žiūrėti televiziją. Lygiai tokias pačias funkcijas mums gali duoti ir kompiuteris ar naujos kartos televizorius. Visi įrenginiai tampa išmanesni, į juos pridedama vis daugiau funkcionalumo.
Lieka tik pati paslauga – pokalbis, o jo užtikrinimas galimas įvairiais įrenginiais. Vienoje pusėje gali būti televizorius, kitoje – kompiuteris ar išmanusis telefonas. Jeigu žmogus važiuoja automobiliu, jam po ranka yra telefonas, ir natūralu, kad į kišenę didesnis nei 10 centimetrų įstrižainės daiktas netilps. O kitas galbūt sėdi patogiai įsitaisęs krėsle priešais didžiulį televizorių, kurio įstrižainė – 100 centimetrų. Atėjus skambučiui, jis, nepakildamas nuo savo patogaus krėslo, tiesiog paspaudžia pultelyje mygtuką ir jam iššoka „Skype“ ar kitos programos funkcionalumas. Ir jis sėkmingai kalbasi ne tik balsu, bet dar gali perduoti ir vaizdą“, – kalbėjo jis.
Anot R. Gedmanto, nupasakota situacija kasdienybe taps jau gana greit, esą jau dabar yra tokių prietaisų, sujungiančių skirtingus ryšius, todėl jiems paplisti masiškai prireiks keleto metų.
„Šitie prietaisai, kuriuos minėjau, jau ir dabar yra prekyboje. Šiuo metu tai dar yra brangu, bet technologijos taip greitai plečiasi ir į jas tiek investuojama, kad tai net tampa mados klausimu. Manau, kad po 5 metų tokius prietaisus pirks ir dažnas lietuvis“, – prognozavo R. Gedmantas.
N. Gudišauskaitė
