Tik beširdis žmogus pagailėtų aukoti vargstančiajam ar ligoniui. Net moksliškai įrodyta, kad sušelpusysis kitą pasijunta laimingesnis. Vis dėlto ar sąžininga ir etiška, kai verslininkai labdaros akcijomis siekia reklamos? Tokių ypač prieš Kalėdas pridygsta lyg grybų po lietaus.
Tapo madinga
Labdaringos užmačios tapo kone populiariausia viešųjų ryšių strategija. Jau nuo lapkričio mėnesio gyventojams televizijoje, spaudoje ar internete įkyriai primenama, kad artėja gerumo ir atjautos laikotarpis. Per jį doram krikščioniui būtina paaukoti – padėti ligoniui, skurstančiam, skriaudžiamam, pamirštam žmogui.
Įvairūs prekybos centrai, bendrovės ar įmonės visa gerkle plyšauja, kad tą galima padaryti įsigijus tam tikrą prekę, produktą ar paslaugą, ir atitinkama suma bus pervesta į aukos laukiančiųjų sąskaitą. Vienas kitą pranokti siekiantys verslininkai renkasi socialiai pažeidžiamiausius – našlaičius, sergančius vaikučius, onkologinius ligonius ar vienišus senukus.
Tiek pelno, tiek nepelno siekiančių labdaringų akcijų organizatoriai tikina, kad garsiai daryti gerus darbus tapo madinga. O tyliai iš savos kišenės ištraukti kokį tūkstantėlį – ne.
Dėl skurstančiųjų
Verslo įvaizdžio specialistai tikina, kad paramos akcijos yra naudingos visiems jų dalyviams: savu vardu ir galimybėmis leidžiantys pasinaudoti verslininkai gauna pelną garantuojančią reklamą, aukų laukiantys akcijų organizatoriai surenka daug daugiau pinigų, o gyventojai sulaukia progos paaukoti.
Prie vienos iš daugelio kalėdinių labdaringų akcijų kviečia prisidėti prekybos tinklas „Iki“. „Sekundės“ kalbintas jo atstovas spaudai Valdas Lopeta informavo, kad antrus metus vykstanti akcija „Padovanok Kalėdų stebuklą“ šįmet tapo dar populiaresnė – aprėpė ir gausią interneto bendruomenę. Kiekvienas žmogus specialų „Iki“ akcijos skydelį arba nuorodą gali įdėti turimoje svetainėje, tinklaraštyje ar socialinio tinklalapio „Facebook“ anketoje – už kiekvieną nuorodos paspaudimą „Iki“ automatiškai skiria po 5 centus į specialų akcijos fondą. Taip dovanėlėms jau surinkta daugiau nei 16 tūkstančių litų.
Be to, nuo gruodžio 1-osios iki labdaringos akcijos pabaigos „Iki“ klientai kviečiami pirkti įvairius žaisliukus ir juos įmesti į parduotuvėse įrengtas specialias dėžes. Tas dovanėles akcijos partneris „Maisto bankas“ išdalins skurstantiems vaikams.
„Niekam ne paslaptis, kad sunkmečiu vargingai gyvenančių šeimų padaugėjo. Yra daugybė tėvų, kurie pinigus išleidžia tik būtiniausioms reikmėms, o kalėdinėms dovanėlėms atžaloms lėšų nebelieka. Todėl ir nusprendėme organizuoti tokią akciją – norime atkreipti dėmesį į pamirštus, vargingai gyvenančių šeimų narius“, – teigė V.Lopeta.
Verslo dalis
„Iki“ atstovas spaudai nesutiko, kad kalėdinė labdaros akcija yra reklaminė. Esą ji surengta ne todėl, kad gaila pinigų ištraukti iš „savos“ kišenės – „Iki“ norėjo gerais darbais užkrėsti gyventojus. „Kaip tik akcija „Padovanok Kalėdų stebuklą“ „Iki“ ne save reklamuoja. Juk nemažai lėšų jai ir patys skiriame. Kalėdine akcija norėjome įtraukti, paskatinti geriems darbams visuomenę. Be to, „Iki“ labdarai aukoja visus metus. Pavyzdžiui, „Maisto bankui“ atiduodami maisto produktai, kurių galiojimas baigiasi. Taip jie atsiduria ne šiukšlių dėžėse, o pas tuos, kuriems yra labai reikalingi“, – kalbėjo pašnekovas. Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos pirmininkė Jolanta Gužaitė-Kvintus patikino, kad socialinė parama tapo natūralia verslo dalimi, o reklama per socialines akcijas turi didžiulį poveikį.
„Sutinku – tokiomis akcijomis užgaunama jautriausia visuomenės styga. Tačiau tai daroma ne tik komerciniais tikslais – daugybė verslininkų taip pat nori ką nors gero padaryti. O padėti jie gali per visuomenę, su ja bendraudami. Juk įprastai nepelno, savanoriškoms, labdaringoms organizacijoms žmonių pagalbos sulaukti sunkiau, nes tam trūksta lėšų ir atitinkamų žinių. Verslas labdarai atveria vartus. Svarbiausia, kad verslininkai tai darytų nuoširdžiai“, – kalbėjo Jolanta Gužaitė-Kvintus.
Svarbiausia – skaidrumas
J.Gužaitės-Kvintus teigimu, nereikėtų stebėtis, kad labdaros akcijas organizuojantys verslininkai siūlo pirkti savą produktą – gerai išreklamuota prekė yra paklausesnė, todėl ir daugiau aukų surenkama. Esą Vakaruose tokios akcijos jau įprastos.
„Verslininkų organizuojamos labdaringos akcijos yra ir patiems žmonėms naudingos. Iš patirties žinau, kad daug gyventojų nori aukoti. Tačiau visi skuba, retas eina kaimyno paklausti, ar jam ko reikia. Geriau, kai yra galimybė susivienyti. Svarbiausia, kad labdaros akcijas remiantys verslininkai būtų sąžiningi, viskas vyktų skaidriai. Būtina viešai skelbti, kiek surinkta ir kiek kam atiduota“, – patikino Lietuvos ryšių su visuomene specialistų atstovė.
Kad ne visoms labdaringos akcijoms pakanka skaidrumo, pripažino ir Maltos ordino fondų paieškos direktorė Renata Gaidienė. Jos tikinimu, verslą būtina įtraukti į paramos akcijas, būtina bendradarbiauti ir dalintis įvaizdžiu, tačiau – sąžiningai.
„Skatinam verslininkus bendradarbiauti ir sveikinam sutikusius. Tačiau partnerius renkamės kruopščiai. Turime vieni kitiems padėti. Pavyzdžiui, taip dirbome su LNK. Jų transliuotas paramos koncertas „Mums reikia tavęs“ – brangus renginys, už jį nieko nemokėjome. Vadinasi, žmonių paaukotos lėšos buvo skirtos tam, kam ir skelbėme. Tikrai nebūtina gerų darbų daryti tyliai, apie juos turi visuomenė išgirsti. Be abejo, ir ataskaita apie paaukotų pinigų išdalijimą turi būti skaidri. Atsiskaityti mes tikrai stengiamės, tik galbūt ne visuomet tai pavyksta“, – kalbėjo R.Gaidienė.
Aukoja ir tyliai
Komunikacijos konsultantų įmonės „Integrity PR“ direktorė Daiva Lialytė pripažino, kad prieš Kalėdas kai kurios įmonės iš tiesų spekuliuoja gerumo akcijomis. Tačiau nuo to niekas nenukenčia: „Nenuslėpsi – kas daro gera, tas nori būti išgirstas. Išeina, kad ir vilkas sotus lieka, ir avis sveika – ir verslininkai pasireklamuoja, ir jų surinktos lėšos pasiekia vargstančiuosius. Todėl ir nesinori tyliai iš savo sąskaitos aukoti. Tik nereikėtų labdaringomis akcijomis piktnaudžiauti. Juk ne tik prieš Kalėdas galima šelpti – nuolat, visus metus tą reikėtų daryti. Tada ir nuoširdumu lengviau būtų patikėti. Daryti gerus darbus mes dar mokomės. Galbūt tokie procesai plėsis, taps natūralesni, niekas nieko blogo nebeįžvelgs.“ Panevėžio vyskupijos „Carito“ direktoriaus pavaduotoja Gražina Kacevičienė patikino, kad tyli, nuoširdi labdara tikrai egzistuoja. Per penkiolikos metų praktiką moteris įsitikino, kad nuoširdžiausiai pagalbos ranką ištiesia ne verslininkai, o vadinamoji vidurinė klasė. Arba tie, kurie patys kažkada patyrė skurdą.
„Dirbant „Carite“ neteko susidurti su tokiais žmonėmis, kurie už labdarą norėtų reklamos. Beje, vargstantiesiems dažniausiai padėti nori panašaus likimo žmonės. Pavyzdžiui, ateina keli pinigėlius susidėję pensininkai ir prašo juos perduoti kokiam vienišam skurstančiam senoliui. Pačius gražiausius darbus atlieka iš skurdo išsivadavę žmonės. Verslininkai mums aukoja daug rečiau. Ir patys prašo, kad jų pavardžių neskelbtume, nori likti nežinomi. Todėl tikrai egzistuoja nuoširdi, tyli labdara be išsireklamavimo, ji mūsų visuomenėje tiesiog atgimsta“, – tikino „Carito“ atstovė.
Justė BRIEDYTĖ
