Buvę ekonomikos milžinai sunkiai suduria galą su galu. Dar sunkiau šios šalys įsivaizduoja, koks bus jų rytojus.
Sumos kelia nuostabą
Didžiųjų pasaulio šalių Vyriausybės, norėdamos palaikyti buvusį ekonomikos kilimą ir nesitikėdamos finansų sistemos žlugimo, prisiskolino milijonus.
Dabar skaičiuojama, kad per ateinančius penkerius metus Jungtinės Karalystės (JK) Vyriausybės skola išaugs nuo 600 mlrd. svarų sterlingų iki 1,4 trln. 2014 metais. Ji gali būti didesnė nei visas šalies švietimo sistemos biudžetas. JAV nacionalinė skola padvigubės iki 10 trln. dolerių.
Šias skolas greičiausiai bus mėginama apmokėti iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Net turėdami turto, gyventojai dabar jaučiasi mažiau turtingi. Nukrito jų namų kaina, nuvertėjo turimos akcijos ir žaliavų atsargos. Žinoma, turtas yra paskirstytas labai netolygiai. Tie, kurie namų neturi ar dar nėra pensinio amžiaus, krizės pasekmių taip stipriai nejus, nebent bus sunku rasti darbą.
Baisiausia, kad sunkmetis ilgam apribojo gyventojų galimybes leisti pinigus. Valstybinėms paslaugoms, tokioms kaip sveikata ar švietimas, taip pat. Taigi Vyriausybės, kurios tikisi didžiausią atspirtį rasti mokesčių mokėtojų kišenėse, turėtų gerai pagalvoti apie naują planą.
Finansų sektorius lieka pavojingas
JAV bei JK Vyriausybės sulaukia kritikos ir dėl to, kad nepasimokė iš vertingų krizės pamokų. Analitikų teigimu, bankų sektorius, dėl kurio ydų ir įvyko finansų sistemos griūtis, nėra efektyviai reorganizuojamas.
Viso pasaulio šalių Vyriausybės dabar turi pumpuoti trilijonus dolerių, finansuodamos garantijas už bankų užstatus, centrinių bankų veiksmus ir stengdamosi apsaugoti šalių ekonomiką nuo žlugimo. Ekonomistai baiminasi, kad bankų sektorius, gaivinamas iš valstybės lėšų, gali būti praleidęs svarbiausias krizės pamokas. „Neturėtume grįžti prie beprotiškos elgsenos ir nepamatuoto pertekliaus, koks buvo iki krizės“, − bepradedančius džiaugtis bankininkus perspėjo JAV prezidentas Barackas Obama. Ir, žinoma, sulaukė jų nepasitenkinimo.
Ekspertų teigimu, ateityje bankai privalės dirbti bešališkiau, mažiau orientuotis į pelną, o labiau rūpintis savo pajėgumu garantuoti už prisiimamą riziką. Tam prireiks ir stiprios politinės valios. Kol kas tik mažumos šalių Vyriausybės daro pakankamą spaudimą, kad bankai laikytųsi saugesnės pinigų valdymo strategijos.
TIK FAKTAI
Naujais BBC skaičiavimais, paremtais Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, didžiausios pasaulio šalys kovai su krize išleido 10 trln. JAV dolerių (6 trln. svarų sterlingų).
Jungtinė Karalystė išleido 94 proc. savo bendrojo vidaus produkto, JAV – 25 proc.
