Ekonomika.lt domisi, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: [email protected], (8 5) 203 1086.
Kelios kepuraitės draugams, vėliau per pusšimtį marškinėlių, o praėjus 2 metams pagaliau pelnas ir planai „Labàdienà“ sakyti užsienio rinkoms – sako „Labàdienà“ sumanytojų duetas – grafikos dizaineriai Rapolas Vosylius ir Petras Navickas.
Jų drabužiai kalba patys už save, o iš pradžių lipdukais ir plakatais „sveikinosi“ visas miestas. Anksčiau duetas žaidė: nebuvo aišku, kas išeis, dabar – kur toliau nuves, bet tikina: reikia ambicingų vizijų, nes jei nori mažai, geriau nedaryk nieko. Aišku viena – jų žaidimas vis rimtėja, todėl kitos žiemos kolekciją (jau ir su moteriškais drabužiais) planuojama pristatyti užsienio parduotuvėse. Audiniai rūbams siūti atkeliaus iš Italijos, todėl prekiniam ženklui kuriama istorija.
„Net dabar pastebime, kad mūsų kepures nešioja ir penkiolikmetis su riedlente rankoje, ir suaugęs verslininkas, einantis į susitikimą. Smagu, kad tai tapo universalu. Kiekvienas gali atrasti, kas jam gražu. Galbūt jaunuolis apsirengia tik šiaip sau, o kitam tiesiog patinka. Stengiamės kurti tai, kas gražu mums, ir tikėtis, kad ir kiti žmonės supras šį grožį, kuris jiems bus priimtinas“, – aiškina R. Vosylius.
„Pradžioje buvo žodis“ – šis pasakymas puikiai tinka Vilniaus dailės akademijos absolventų idėjai apibūdinti. Jie tikina norėję pozityvumo – naikinti blogį ir pyktį, todėl kai prieš trejetą metų galvose atsirado „laba diena“, dar nebuvo aišku, kaip jį įprasminti. Dabar vaikinai tikina vien drabužiais neapsiribosiantys: prekės ženklo sklaida – fotosesijos ir vaizdo klipai, renginiai, projektai. Nors dirba pelningai, ypač po debiuto „Mados injekcijoje“, susižvalgę pašnekovai purto galvomis: nesiimtų kurti to, kas jiems nepatiktų, nors ir būtų gerai parduodama.
„Produktas atsiperka ne iškart, ne per metus, ar dvejus. Gal vėliau komandai tai taps pajamų šaltiniu, bet iš pradžių žiūrime kaip į kūrybos produktą ir nežinome, kur jis baigsis“, – teigia P. Navickas.
Klaidos kainuoja
Anot jų, brangiausia, bet atsipirkusi investicija – klaidos, kurias padaręs dirbi tik geriau. Vaikinų tandemas prisimena pirmuosius vargus – gamintojų paiešką ir nekokybiškai pagamintas pirmąsias kepuraites, jos dar šiandien likusios dėžėje, nes viena jauno verslo vertybių – kokybė: štampuotės juk niekam neįdomios. P. Navickas sako: jei esi mažas, Lietuvoje esi niekas – bendrovės nepagamins metro audinio, nes eilėje užsienio užsakovams audžia kilometrus.
„Įkritus į šį dalyką iš visai kitos sferos reikėjo laiko, kol susipratome, kas ir kaip vyksta, kur pirkti medžiagas. Tai buvo nauja ir nepažįstama – visiškas žaidimas, į kurį žiūrėjome labai rimtai ir kokybės, ir laiko atžvilgiu“, – sako R. Vosylius.
Kūrybininkai prisimena: kai stigo laiko studijoms ir pinigų, darbai kiek stabtelėjo, bet atsirado investuotojas – bičiulis, paraginęs nesustoti ir perėmęs tolimus finansinius reikalus.
„Stengiamės per daug nesikišti ten, kur ne viską suprantame. Mokame kurti, bent jau taip manome. Kiekvienas turi daryti tai, ką moka geriausiai, o ne aiškinti, ko nesupranta. Neatsiriboju nuo to, bet stengiuosi per daug savęs neužkrauti, kad nepradėčiau galvoti, kaip užsidirbti 5 litus, o ne bandyti geresnį produktą“, – aiškina R. Vosylius.
P. Navickas juokauja, kad kol kas nesiuva Kinijoje ir nemąsto, kaip sukurti pigiau, gauti daugiau. Gal todėl, svarsto, jie yra netipiški verslininkai. Pabaigoje priduria, kad anksčiau slėpėsi už savo „pasisveikinimo“, nenorėjo viešumo. „Bet baimė riboja kūrybiškumą: jei bijai, geriau nedaryk nieko“, – įsitikinęs jis.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (1(111), sausio 14 – sausio 20 d.), rubrikoje „Savas verslas“.
