Seimas, priėmęs naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymą, atsisakė įstatymu apriboti elektros energetikos įmonių pelną.
(Papildyta 14.55) Pelno normos atsisakymą inicijavęs Kęstutis Masiulis portalui Balsas.lt aiškino, kad tai esą paskatins konkurenciją. ,,Per kelerius artimiausius metus elektros energijos kainai tai neturės jokios įtakos, o vėliau kaina Lietuvos vartotojams turėtų mažėti. Pelno normos buvimas yra naudingas esamiems rinkos dalyviams, ypač monopolininkams, ir užkerta kelią į rinką ateiti naujiems rinkos dalyviams, kurie galėtų tiekti pigesnę elektros energiją “, – teigė jis.
Jis teigė, kad potencialus naujas rinkos dalyvis gali norėti pastatyti elektrinę, kuri labai pigiai gamintų elektros energiją, bet bankas jam nesuteiks paskolos.
,,Jis galėtų konkuruoti su esančiomis kainomis ir uždirbti pinigų bei sugrąžinti iš banko paimtas paskolas. Bet kai normuojama pelno marža, jis negali pasiimti paskolos, nes negalės jos bankui sugrąžinti. (...) Tas naujasis rinkos dalyvis gali veikti efektyviau negu kiti – jis pasistato naują elektrinę, gamina pigiau negu kiti elektrą, dėl to jo elektra perkama, bet jis gauna didelį pelną, tarkim, 10–15 proc. O jo gaminamos elektros kaina vartotojams vis tiek bus mažesnė negu kitų. Jis įrodo bankui, kad jo elektra bus pigesnė, jis ją parduos ir grąžins paskolą. Vartotojams jis reikalingas, nes jis tiekia pigesnę elektrą“, – aiškino K. Masiulis.
Kita vertus, Darbo partijos frakcijos Seime narė Loreta Graužinienė portalui Balsas.lt sakė, kad atsižvelgiant į Lietuvos patirtį, nesant viršutinės pelno ribos, kainos veikiausiai kils.
,,Panaikinus viršutinę kainos ribą, tų ūkio subjektų, kurie dalyvauja elektros versle, pelno marža nėra ribojama. Žinant patirtį, mes nuogąstaujame, kad dėl to visiems vartotojams gali kilti kaina. Be to, šiame sektoriuje yra didelė valstybės įtaka. Pavyzdžiui, negalėdama sugeneruoti piniginių srautų naujos atominės elektrinės statybai, valstybė turės galimybę didinti elektros kainą ir taip generuoti piniginius srautus atominei elektrinei statyti. Taigi, naujoji atominė elektrinė gali būti statoma už Lietuvos vartotojų pinigus. Tokiu atveju, mano nuomone, reikėtų referendume paklausti Lietuvos žmonių, ar jie sutinka, kad ši elektrinė būtų statoma, nes elektros vartotojai yra visi Lietuvos gyventojai“, – sakė L. Graužinienė.
Už tokius Elektros energetikos įstatymo pakeitimus antradienį balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 44 parlamentarai.
Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Erikas Tamašauskas ir Eligijus Masiulis siūlė, kad nustatant valstybės reguliuojamas elektros kainas kartu būtų privalomai įtvirtinamos energetikos įmonių pelno normos ribos. Kaip pastebi liberalai, dar prieš mėnesį – 2011 m. gruodžio 22-ąją – Seimas Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projekto svarstymo metu buvo pritaręs jų siūlymui, kad energetikos įmonių pelno norma negalėtų viršyti įvardytos 5 proc. ribos.
„Tačiau šios nuostatos šiandien buvo atsisakyta Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojo Kęstučio Masiulio iniciatyva. Jis prie esamo Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projekto įregistravo siūlymą, kuris panaikino visas anksčiau įtvirtintas nuostatas dėl energetikos įmonių pelno ribojimo. Deja, šiam siūlymui balsuojant neeiliniame Seimo posėdyje šiandien pritarė dauguma parlamentarų“, – apgailestauja Seimo Pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys E. Tamašauskas.
Jo nuomone, toks sprendimas ypač nenaudingas šalies gyventojams, paprastiems elektros energijos vartotojams.
„Priminsiu, kad iki šiol energetikos įmonių pelnas buvo ribojamas, bet dabar to Seimo sprendimu jau atsisakoma. Kokios galimos šio sprendimo pasekmės? Kas galėtų paneigti, kad energetikos sektoriuje veikiančios įmonės, pasinaudodamos savo dominuojančia padėtimi rinkoje, gali paminti teisėtus paprastų elektros vartotojų interesus ir nepagrįstai išauginti kainą. Praleidome puikią progą užtikrinti skaidrią ir gyventojams naudingą sistemą“, – teigė Seimo Pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys E. Tamašauskas.
