Jungtinių Valstijų prekybą akcijomis prižiūrinčios institucijos ėmėsi netradicinių veiksmų – reguliuotojai pradėjo reikalauti iš dažnai akcijomis prekiaujančių įmonių atskleisti savo prekybos strategijas ir kai kuriais atvejais netgi slaptus savo kompiuterių kodus, rašo naujienų agentūra „Reuters“.
Finansų pramonės reguliavimo įstaiga (FINRA) iš kompanijų reikalauja pateikti kodus ar algoritmų parametrus. Pasak FINRA rinkos reguliavimo padalinio viceprezidento Tomo Giros, tai yra dalis tyrimo dėl įtartinos veiklos vertybinių popierių biržoje.
„Tai nėra išvyka į žvejybą ar mokomieji pratimai, – sako jis. – Taip yra daroma dėl to, kad kažkas rinkoje mums kelia nerimą.“
Tuo tarpu JAV vertybinių popierių ir valiutos mainų komisija (SEC) taip pat pradėjo teikti užklausas dėl firmų algoritminės prekybos duomenų. Taip komisija bando ištirti, ar finansinės įmonės nepažeidžia JAV reguliacinių normų.
SEC tyrėjų užklausos nebūtinai yra susijusios su įtartina veikla, tačiau šį sprendimą galėjo paskatinti gautos užuominos, nusiskundimai ar kitokia gauta informacija.
Tokios užklausos ir algoritmų reikalavimas sukėlė ne vieno prekybininko pasipiktinimą ir nerimą, baiminantis, kad reikės atskleisti „slaptąjį savo padažą“, ties kuriuo buvo dirbama ne vienerius metus, o jo sukūrimui buvo išleista didelė suma pinigų. Taip pat yra baiminamasi, kad šios kompanijų paslaptys gali patekti į blogas rankas, ypatingai tuomet, kai SEC ar FINRA darbuotojai išeis dirbti į privačias kompanijas.
„Aš būčiau labai nepatenkintas, jei jie pareikalautų manęs pateikti kodą, – sakė vienas anonimu norėjęs likti vertybinių popierių prekybos kompanijos vadovas. – Negi šie žmonės visą gyvenimą ir dirbs SEC?“
SEC dėmesys algoritmų strategijoms turėtų padėti sukurti naujas struktūrines taisykles, kurias valdžios agentūros ketina pritaikyti elektroninei rinkai. Pastaroji sulaukė kritikos dėl nestabilumo ir nesąžiningumo, ypatingai po 2010 metų gegužės 6 dieną įvykusio staigaus kritimo (angl. flash crash).
Anot T. Giros, FINRA paprastai dėmesį kreipia į kodus su trūkumais, kad geriau suvokti, kaip jie yra sukurti, kaip veikia ir kaip yra prižiūrimi. Jis taip pat pažymėjo, kad pateikti užklausą gali būti pareikalauta, jei bus pastebėtas neįprastai didelis mažai parduodamų vertybinių popierių užsakymas.
Kitas lygis
Prekybos kodas arba algoritmas yra labai vertingas daug vertybiniais popieriais prekiaujančioms įmonėms, kurios konkuruoja tarpusavyje.
Teigiama, kad dažnai vertybiniais popieriais prekiaujančios įmonės dalyvauja daugiau kaip pusėje visų JAV vertybinių popierių prekybos sandorių. Prekybą akcijomis prižiūrinčių pareigūnų teigimu, jų naudojami algoritmai prisidėjo, o ne sukėlė minėtąjį staigų kritimą.
Kitas SEC atstovas Carlo di Florio sakė, kad agentūra jau prieš metus pradėjo reikalauti įmonių pateikti savo algoritminės prekybos duomenis. Pasak jo, daugiausiai tokių užklausų buvo pateikta rizikos draudimo fondams, kurie naudoja kiekybines prekybos strategijas.
Nors kai kurie advokatai ir finansų pramonės atstovai teigė, kad SEC iš tiesų reikalauja paties kodo, tačiau, anot C. di Florio, tokie atvejai pasitaiko labai retai. Dažniausiai SEC reikalauja tyrimų dokumentų, kuriuose yra slapta informacija, pagrindžianti vieną ar kitą akcijų pirkimą ar pardavimą. C. di Florio pabrėžė, kad vadinamieji baltieji raštai, kuriuose detalizuotai yra aprašomas prekybos tikslas ir prekybinio modelio strategija, neretai yra naudingiausia.
SEC tyrėjai nori šios informacijos, kad įsitikintų, jog rizikos draudimo fondai iš tiesų naudoja tas strategijas, apie kurias praneša investuotojams. Jie taip pat ištiria šią informaciją, kad užtikrintų, jog algoritmai nėra naudojami rinkos manipuliavimui.
Vienas finansų pramonės advokatas teigė, kad FINRA ir SEC kompanijų reikalavo paaiškinti, kaip jų naudojami algoritmai reaguoja į skirtingas rinkos sąlygas ir kokius duomenis jie naudoja.
„Jie iš tiesų perkėlė visa tai į kitą lygį“, – sakė advokatas.
SEC pirmininkė Mary Schapiro praėjusiais metais yra pasakiusi, kad kontrolieriai tiria, ar prekybininkai nemanipuliavo kainomis, neskatino rinkos nepastovumo ar nesukčiavo užplūsdami rinką staigiais užsakymais, kurie beveik tuojau pat ir būdavo atšaukiami. Už panašią veiklą FINRA 1 mln. JAV dolerių bauda praeitais metais nubaudė nedidelę įmonę „Trillium Brokerage Services“.
Intelektinė nuosavybė
Kai kurias įmones neramina tokios kontrolierių užklausos pateikti informaciją, kurią jie laiko savo intelektine nuosavybe.
2009 metais tapusi SEC pirmininke M. Schapiro pradėjo keisti komisijos spaudimo ir priežiūros programas. Buvo pradėti samdyti išorės ekspertai, kurie, tikėtina, vieną dieną sugrįš dirbti į privatų sektorių konkurencinėse kompanijose.
Vienas iš tokių ekspertų buvo buvęs rizikos draudimo fondo valdytojas Rickas Bookstaberis, kuris šiuo metu dirba SEC Rizikos, strategijos ir finansinių inovacijų skyriuje. Kita institucija pasamdė Erozaną Kurtasą, darbo su algoritmais patirties turintį buvusį „Standard & Poor‘s“ darbuotoją. Taip pat buvo pasamdytas ir Timas Techathuvananas, kuris anksčiau yra dirbęs rizikos draudimo fonde ir ten kūrė kiekybinius prekybos modelius.
C. di Florio tikisi, kad artimiausiu metu agentūra priims ir daugiau panašios patirties turinčių ekspertų, kadangi sparčiai auga algoritmus vertybinių popierių prekyboje naudojančių įmonių skaičius.
Problemos aktualumą dar akivaizdžiau parodo tai, kad šių metų balandžio mėnesį buvęs „Goldman Sachs Group“ programuotojas Sergejus Aleinikovas už kodo vagystę iš banko buvo nuteistas aštuoneriems metams kalėjimo. Programuotojas kodą pasisavino palikdamas „Goldman Sachs Group“ ir įkūrė savo prekybos įmonę „Teza Technologies“.
SEC ir FINRA teigė, kad supranta kompanijų susirūpinimą dėl intelektinės nuosavybės konfidencialumo ir patvirtino, jog yra priėmusios nuostatas, kurios griežtai draudžia jų darbuotojams savo labui panaudoti slaptą informaciją. Jų teigimu, už tokių duomenų vagystę baudžia ir šalyje priimti įstatymai.
