„Nėra galutinio termino, nes susitarimas turi būti baigtas tuomet, kai abi pusės mano, kad jis yra pakankamai geras. Žinoma, mes dirbame, kad pamatytume, ar įmanoma užbaigti derybas, iki pasibaigiant prezidento Obamos mandatui, taigi - iki metų pabaigos. Tai įmanoma, bet priklauso nuo rezultatų“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį Vilniuje sakė C.Malmstrom.
TTIP kritikai teigia, kad sutartis tarp JAV ir ES sumažins produkcijos standartus Europoje, tad vartotojus pasieks prastesnės kokybės pramonės ir maisto prekės. Tačiau eurokomisarė tikino, kad standartai išliks tokie pat, tiesiog siekiama, kad nereikėtų tų pačių prekių tikrinti du kartus.
„Žinau, kad nerimaujama, jog mes sumažinsime standartus ir tiek Komisija, tiek Jungtinės Valstijos labai aiškiai pasakė: mes nesumažinsime standartų. Mes tik peržiūrime techninius standartus, kurie iš esmės yra tokie patys. (...) Tai, ką iš esmės mes darome taip pat, tačiau brangu tai atlikti du kartus, jei nori eksportuoti prekes, tad jeigu pakaktų vieno patikrinimo, mes galėtume sutaupyti pinigų“, - tikino eurokomisarė.
Šiuo metu tarp ES ir JAV vyksta tryliktas derybų raundas, o Didžiojoje Britanijoje ruošiamasi referendumui dėl išstojimo iš ES. Didžiojoje Bitanijoje lankęsis JAV prezidentas Barakas Obama teigė, kad išstojusi iš ES, Britanija atsidurtų eilės gale dėl prekybos sutarties su JAV.
Paklausta, ar referendumas dėl vadinamojo „Brexit“ turi įtakos derybos, C.Malmstrom teigė, jog kol kas įtakos tai nedaro: „Tiesą sakant, šiuo metu tai neturi efekto“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spaudos konferencijoje teigė, kad Lietuva ir toliau palaiko TTIP. JAV ir ES Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartimi siekiama panaikinti reguliavimo ir tarifines kliūtis JAV ir Europos tarpusavio prekybai ir investicijoms. Kritikai teigia, kad sutartis padarys neigiamą poveikį ekologiniams ir darbo rinkos standartams.
Dėl šio susitarimo deramasi nuo 2013 metų.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikusi su už prekybą atsakinga Europos Komisare Cecilia Malmstrom aptarė ES ir JAV derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo bei ES santykių su Eurazijos ekonomine sąjunga.
Šalies vadovės teigimu, transatlantinius ryšius sustiprinsiantis ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimas – svarbus Lietuvai ir visai Europai. Lietuva būtų viena iš daugiausiai naudos dėl šio susitarimo gausiančių ES valstybių - prognozuojama, kad dėl laisvosios prekybos su JAV Lietuvos BVP padidėtų 1,6 proc., o eksportas išaugtų 17 procentų.
„Europos Sąjunga ir JAV turi istorinę galimybę sukurti didžiausią laisvosios prekybos zoną pasaulyje, kuri pasitarnautų daugiau nei 800 milijonų žmonių. Lietuvai šis susitarimas atvertų duris į JAV žemės ūkio ir maisto produktų rinkas, o JAV suskystintos gamtinės dujos galėtų lengviau pasiekti Klaipėdos LNG. Vangiai ES ekonomikai tai galimybė paskatinti prekybą ir sukurti daugiau darbo vietų visos Europos žmonėms“, – sakė Prezidentė.
Užsienio prekyba – svarbi Lietuvos ekonomikai
Beveik 80 proc. Lietuvos BVP sudaro eksportas, todėl Transatlantinis prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas, kuris panaikintų prekybos barjerus tarp ES ir JAV, ypač naudingas mūsų šaliai.
Europos Sąjungos ir JAV derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo siekiama užbaigti iki šių metų galo. Lietuva yra viena didžiausių laisvosios prekybos tarp ES ir JAV rėmėjų – transatlantinį susitarimą remia 78 proc. Lietuvos žmonių.
Prezidentė su Europos Komisijos nare taip pat kalbėjosi apie galimą ES bendradarbiavimą su Eurazijos ekonomine sąjunga. Šalies vadovė pabrėžė, kad Eurazijos ekonominė sąjunga yra geopolitinis, o ne ekonominis projektas, skirtas įtvirtinti Rusijos ekonominei ir politinei įtakai regione. Kol Rusija taiko ekonominį embargą ES ir Rytų partnerystės šalims, tęsia agresiją Ukrainoje ir pažeidinėja tarptautinius prekybos susitarimus, tol konstruktyvus bendradarbiavimas su šia šalimi ir jos sukurta ekonomine sąjunga nėra įmanomas.
Europos Sąjunga yra pradėjusi 4 bylas prieš Rusiją Pasaulio prekybos organizacijoje dėl šios šalies taikomų muitų, mokesčių ir kitų prekybos ribojimų.
Susitikime taip pat aptarta, kaip įgyvendinama ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis. Prezidentė pabrėžė, jog būtina tęsti išankstinį šios sutarties taikymą, kuris padeda Ukrainos ekonomikai atsigauti ir mažina jos ekonominę priklausomybę nuo Rusijos. Laisvosios prekybos sutartis su Ukraina taip pat atveria ES ir Lietuvos įmonėms daugiau galimybių investuoti šioje, 45 milijonų vartotojų rinką turinčioje šalyje.
