„Be abejo, jei imtume absoliučius skaičius, pirmaujančiais Lietuvos regionais, kur verslui labiausiai nesisekė, be konkurencijos taptų stambieji miestai – juk čia verslo subjektų daugiausia, - sako UAB Creditreform Lietuva analitikė Jurgita Dambrauskaitė, - tačiau jei pasižiūrėtume, kiek nesėkmių (bankrotų, likusių be darbuotojų ar patyrusių turto areštus įmonių) tenka šimtui įmonių, veikiančių kiekviename iš 60 Lietuvos rajonų, pamatytume kiek kitokį vaizdą. Skaičiuodami, kokią vietą užėmė kuris rajonas, kiekvienai nesėkmės rūšiai taikėme skirtingą svorį: bankrotui - didžiausią, visų darbuotojų netekusiai įmonei – didesnį nei vidutinį, turto areštui - mažiausią.“
„Įvertinus visus duomenis paaiškėjo, kad labiausiai 2014-aisiais nesisekė įmonėms, veikiančioms prie jūros. Paskutinę šešiasdešimtą vietą savivaldybių reitinge pagal verslo sėkmę užėmė Klaipėdos miesto savivaldybė, trečią nuo galo – Neringos savivaldybė. Tarp jų įsispraudė Visagino miesto savivaldybė. Sostinė šiame sąraše – penkiasdešimt ketvirta. Tarp priežasčių, kodėl didmiesčiuose verslo nesėkmių koncentracija aukšta, galima išskirti didesnį miestiečių polinkį rizikuoti, taip pat didesnę pinigų koncentraciją, ir „verslo daigynų“ (kai vienu adresu steigiama šimtai įmonių) gausą,“ - teigia UAB Creditreform Lietuva analitikė.
Labiausiai atsparios negandoms buvo įmonės, registruotos Prienų, Birštono ir Molėtų rajonuose, kurie užėmė atitinkamai 1, 2 ir 3 reitingo vietas. Kaip matyti iš žemėlapio, su nesėkmėmis susidūrusio verslo koncentracija labiau pasižymi centrinės ir vakarų Lietuvos rajonai. Užtat dauguma Lietuvos pakraščių bei rajonai į pietvakarius nuo Vilniaus verslo sėkmingumo prasme atrodo išties neblogai.
Vertinant bankrotų koncentraciją, pernai metais jų daugiausiai prisirinko įmonės, veikusios Klaipėdos mieste (3,5 bankroto šimtui įmonių) bei Visagino savivaldybėje (3 bankrotai). Visiškai bankrotų nepatyrė verslai, registruoti Birštono, Kalvarijų, Lazdijų ir Pagėgių rajonuose. Iš viso 2014 metais Lietuvoje bankrutavo 1584 įmonės.
Turto areštų koncentracija buvo mažiausia Rokiškio (3,8 arešto šimtui įmonių), Kupiškio (2,4) ir Skuodo (2,3) rajonuose. Daugiausiai turto valdymo apribojimų teko įmonėms, veikiančioms Pagėgių (38), Klaipėdos rajono (25,5) bei Klaipėdos miesto (24) savivaldybėse. Per visus 2014 metus 6510 Lietuvos įmonės patyrė 12137 areštus.
„2013 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo 95444 įmonės, kuriose dirbo mažiausiai vienas darbuotojas. Deja, metų pabaigoje net 6467 iš jų liko visiškai be personalo. Kaip rodo mūsų patirtis, itin dažnai tai reiškia, kad verslas nepasisekė ir įmonė tiesiog buvo palikta, - teigia Creditreform Lietuva atstovė, - Didžiausia per metus be darbuotojų likusių įmonių koncentracija registruota Skuodo (daugiau kaip 9 tuščios įmonės šimtui veikusių metų pradžioje), Anykščių (8,9) ir Kazlų Rūdos (8,5) rajonuose, o mažiausia galėjo pasigirti Ignalinos (2,9), Prienų (3) rajonai. Nuo jų kiek labiau atsiliko Molėtų rajonas (4,4).“
