Ekspertai mano, kad nuomojamose komercinėse patalpose dirbantys valstybės tarnautojai biudžetui kainuotų pigiau nei valstybei priklausančiuose brangiuose pastatuose. Tačiau Vilniuje pastatyti nauji tušti biurai jų nevilioja.
Ekspertai mano, kad vienas iš būdų, kaip galima bent trumpuoju laikotarpiu taupyti biudžeto lėšas, - privatizuoti valstybei priklausančio turto dalį, o valstybės tarnautojus perkelti dirbti į nuomojamas patalpas. Taip elgiasi dauguma taupiai besitvarkančių privačių įmonių, pavyzdžiui, nuomojantys patalpas bankai ir didieji prekybos centrai, kurie itin gerai moka skaičiuoti savo išlaidas.
Lengva pigiai išsinuomoti
Pasigirsta siūlymų Lietuvos valdžiai nebeleisti statyti pastatų už mokesčių mokėtojų lėšas, kurie būtų skirti valstybės tarnautojams susodinti. Esą pasinaudojus alternatyva - administracinių patalpų nuoma rinkoje - atsirastų vidinė motyvacija institucijoms ir įstaigoms taupyti biudžeto lėšas, nes jos turėtų finansinės naudos. Taip teigia Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas.
Jo žodžiais, Lietuvoje jau seniai susiformavusi biuro patalpų nuomos rinka, egzistuoja tokio nekilnojamojo turto pasiūla. Be to, šiuo metu biurų siūloma daugiau nei jų reikia.
Finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė „Re&Solution“ LŽ pateikė duomenis, rodančius, kad 2008 metų pirmąjį pusmetį labai sumažėjo naujai sudarytų nuomos sandorių.
Vilnius išlieka Lietuvos lyderis pagal esamą biurų plotą, vykdomų ir planuojamų projektų skaičių, kasmet rinkai pasiūlomą papildomą bendrą nuomojamą plotą. Šiuo metu sostinėje yra vykdoma apie 20 naujų projektų. Antrąjį šių metų pusmetį sostinėje rinkai turėtų būti pasiūlyta apie 56 000, o 2009 metais - apie 107 000 kvadratinių metrų nuomojamo komercinio ploto.
Šiuo metu Vilniuje yra neišnuomota beveik 5 proc. komercinių patalpų.
Šį pusmetį Vilniuje išsinuomoti A klasės patalpas kainavo vidutiniškai apie 60-80 litų už kvadratinį metrą, naujos statybos B klasės patalpas centrinėje miesto dalyje - apie 45-55, o miesto pakraščiuose - apie 40-45 (be PVM) litus už kvadratinį metrą.
Nutolę nuo realybės
Lietuvoje pasigendama informacijos apie valstybės valdomo nekilnojamojo turto dydį ir tikrąją jo vertę ir tuo labiau - apie išlaidas šiam turtui eksploatuoti. Dėl to, kad nežinomas tikrasis valstybės valdomo turto kiekis ir jo vertė, Lietuvoje sunku apskaičiuoti ir palyginti, kas labiau apsimokėtų valstybės įstaigoms - nuomoti patalpas ar išlaikyti nuosavybę.
„Valstybės institucijų paklausę, kiek kainuoja išlaikyti jų turimus pastatus, gavome kurioziškų jų vadovų atsakymų. Pradedant tuo, kad neva ne jie turi šią informaciją kaupti, ir baigiant tuo, kad jie neva neturi techninių galimybių tokią informaciją kaupti“, - piktinosi ekspertas.
Jis pasakojo, kad antai Kultūros ministerija, paklausta, kokia jos valdomų 4 pastatų netoli sostinės centro vertė, pateikė išsamius duomenis apie šiuo metu valdomus nekilnojamojo turto objektus. Pasak šios ministerijos, jų bendra vertė tesudaro 4,2 mln. litų. „Tačiau tikėtina, kad vien pagrindinio šios ministerijos pastato rinkos vertė yra daug didesnė nei nurodyta visa suma“, - pavyzdį pateikia G.Kadziauskas.
Su šiuo teiginiu sunku nesutikti, žinant, kad, tarkime, sostinės Aguonų gatvėje šiuo metu parduodamo 62 kvadratinių metrų buto kaina siekia 590 tūkst. litų.
Sunkmetis - pertvarkoms
„Sunkmetis turi priversti mus visus daryti pertvarkas. Galime nešvaistyti lėšų nestatydami naujų ministerijų pastatų ar stadionų“, - šią savaitę sakė politikas Andrius Kubilius.
G.Kadziauskas renka pavyzdžius iš kitų valstybių, taupymo sumetimais aktyviai reformuojančių nekilnojamojo turto valdymą. Lietuvoje, sako jis, pagrindinis nekilnojamojo turto atnaujinimo būdas, siekiant susodinti papildomus valdininkus, yra statyba. Pagal 2007 metų spalio 10 dienos Atnaujinamo valstybės turto sąrašą, numatytos turto statybos ir įsigijimai, kurių vertė 0,89 mlrd. litų. Jo teigimu, nuomojant administracines patalpas valstybės tarnautojų darbui, galima būtų sutaupyti jeigu ne pusę, tai bent trečdalį šiems poreikiams skiriamų lėšų.
„Australijos nacionalinis auditas palygino, kad į privačias patalpas susodinus valdininkus, būtų sutaupyta beveik pusė kasmetinių sąnaudų. Didžiojoje Britanijoje Socialinių reikalų ministerija pardavė pastatus ir išsinuomojo patalpas, tikėdamasi per 20 metų sutaupyti apie 22 proc. išlaidų.
Lietuvoje pastaruoju metu statybų ėmėsi Ūkio ministerija, Generalinė prokuratūra, Užsienio reikalų ministerija, taip siekdamos patenkinti naujų darbo vietų poreikį. O štai Finansų ministerija, įvertinusi alternatyvas, pasinaudojo galimybe nuomotis dalį patalpų rinkoje“, - tam tikrų pokyčių patalpų paieškoje mato ekspertas.
Kaip jau rašė LŽ, Finansų ministerijos sprendimas viename prabangiausių sostinės pastatų - „Vilniaus vartuose“ įsirengti darbo vietų sulaukė prieštaringų vertinimų visuomenėje. Priekaištaujama, esą sostinėje yra ir kitų, pigesnių nei, pasak kai kurių šaltinių, 12 mln. litų nuomos per metus kainuojančių biurų.
Verčiau švaistyti
Pasak eksperto, Lietuvoje niekas nesuinteresuotas taupyti valstybės lėšas kuo efektyviau valdant nekilnojamąjį turtą. Jo teigimu, priešingai - apsimoka švaistyti.
„Taip atsitinka dėl biudžeto formavimo ypatybių: asignavimų valdytojų finansavimas priklauso nuo jų praėjusių metų išlaidų, todėl natūraliai institucijų tikslas yra išleisti kuo daugiau asignuotų lėšų, - aiškino ekspertas. - Valstybės institucijai ar įstaigai negresia jokia sankcija, jei ji savo turtą valdys ne taip gerai, kaip tai leistų įvairios galimybės.“
Valdonė Savulionytė
