„Tokiam greitam susidomėjimui blokų grandinės technologija ir jos panaudojimui Lietuvoje pagrindą davė finansų sektoriaus lankstumas, greita Finansų ministerijos reakcija ir skirtas dėmesys teisiniam bei reglamentavimo įgyvendinimui. Tai investuotojams sukūrė pasitikėjimą, o Lietuvos startuoliams – galimybę pritraukti rekordinį kapitalą. Įspūdinga ir tai, kad pernai Lietuvoje iš ICO surinkta suma yra trečia didžiausia suma pasaulyje po JAV ir Kinijos“, – sako Roberta Rudokienė, „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos skatinimo padalinio „Startup Lithuania“ vadovė.
R. Rudokienės teigimu, ICO kaip sutelktinio finansavimo priemonės sėkmingas išnaudojimas sustiprina visą Lietuvos startuolių ekosistemą. „Pritrauktas kapitalas leidžia kurti pasaulinės paklausos inovatyvias paslaugas ir produktus bei plėsti blokų grandinės technologijos panaudojimo galimybes šalyje. Šios technologijos pritaikymo galimybės yra labai plačios: nuo piniginių transakcijų spartinimo ir atpiginimo, sandorių tvirtinimo, patikimo informacijos išsaugojimo iki elektroninio balsavimo ar sveikatos apsaugos“, - sako ji.
Sofija Noel, Švedijos konsultavimo bendrovės „Haflo“ investavimo ekspertė, kuri gegužės 16-17 dienomis lankysis Lietuvoje ir skaitys pranešimą nemokamame didžiausiame startuolių renginyje „Startup Fair: Growth“, sako, kad blokų grandinės technologija jau artimiausiu metu transformuos tradicinį verslą ir daugelį kitų sričių, ypač greitai besivystančiose šalyse, todėl Lietuva turi visas galimybes tapti revoliucijų lydere.
„Blogų grandinės technologija gali pakeisti verslą remiantis „vienas su vienu“ principu. Naudodami iš anksto parengtas vystymo platformas galime įdiegti „blockchain“ technolgiją į praktiškai bet kokį verslą, jei tai tam verslui kuria vertę. Pavyzdžiui, apgyvendinimo dalijimosi platforma „Airbnb“ pritaikė „blockchain“ pašalinus tradicinį klientų aptarnavimo vaidmenį ir taip decentralizavo sistemą. „Blockchain“ technologiją taip pat galima pritaikyti elektroninės tapatybės srityje, taip padarant ją efektyvesne ir skaidresne. Kadangi „blockchain“ kiekvienam asmeniui priskiria du raktų rinkinius, asmens skaitmeninę tapatybę galima patvirtinti tik jei abu raktai atitinka. Taip sumažinamas skaitmeninės tapatybės klastojimas, išlaikomas tapatybės anonimiškumas (kadangi tapatybę sudaro skaičiai ir raidės). Šias tapatybes taip pat galima pritaikyti anoniminiam balsavimui. Tai tik keli iš daugelio „blockchain“ pritaikymo būdų, kurie sukels tradicinių verslo formų revoliuciją“, - sako S. Noel.
Jos nuomone, šiai technologijai išvystyti dar reiks nemažai laiko, o ja naudojantis ir ją plečiant ji vis tobulės.
S. Noel nuomone, Europos Komisijos deklaracija dėl bendradarbiavimo „blockchain“ srityje, ženkliai pagerins infrastruktūrą ir tolimesnes inovacijas. „Tai reiškia, kad „blockchain technologija bus gerokai plačiau taikoma viešajame ir privačiame sektoriuose. Turėtų atsirasti žymiai daugiau skaitmeninės tapatybės protokolų, balsavimų naudojant „blockchain“, išmaniųjų sutarčių, notarinių sistemų ir kt. EK turi viziją, kad ateityje visos viešosios paslaugos remsis „blockchain“ technologija, netgi ragina valstybes pergalvoti savo informacines sistemas ir milžinišką „blockchain“ technologijos potencialą paversti geresnėmis paslaugomis piliečiams“, - atkreipia dėmesį S. Noel.
