Kiekvienais metais kompiuterijos gigantai HP, „Dell“ ir „Cisco Systems“ parduoda techninės įrangos už daugiau nei 100 mlrd. JAV dolerių (260 mlrd. litų) – maždaug tiek, kiek BVP Lietuva sukūrė per pastaruosius du metus.
Milžiniškos pajamos atkeliauja parduodant įprastą įrangą – technines stotis, talpyklas ir tinklo įrangą, rašo businessweek.com. Įskaičiuojant specializuotą įrangą ir programinę įrangą ši suma padidėtų ne vieną kartą, todėl galima suprasti, kodėl pasaulio technologijų gigantai nerimauja dėl „Facebook“ taikomos praktikos – viešai publikuojamų įrangos brėžinių.
Socialinio tinklo savininkai neprieštarauja, kad jų kompanijos kuriama duomenų priežiūros įranga būtų viešai analizuojama ir kopijuojama be jokių papildomų mokesčių. Businesweek.com manymu, „Facebook“ sprendimas suteikti viešą prieigą leidžia verslui apeiti JAV technikos gigantus ir naudotis mažą kainą siūlančių Azijos gamintojų paslaugomis bei ženkliai sumažinti savo kaštus.
Juolab, kad didžiausio pasaulio socialinio tinklo strategija pakankamai paprasta – užuot mokėję JAV gamintojams, „Facebook“ patys kuria duomenų apdorojimo įrengimų dizainą, o pačius darbus iškelia į kitas valstybes. Prieš du metus pradėti viešinti duomenys kloja pamatus didžiausiems pokyčiams duomenų saugojimo industrijoje per pastarąjį dešimtmetį.
„Galime stebėti pokyčius, kurie parodys, kaip atrodys naujieji duomenų centrai, – mano rizikos kapitalo bendrovės „Andreesssen Horowitz“ partneris Peteris Levine‘as. – Mes kalbame apie šimtus milijardų dolerių, kurie iš įprastų rinkos žaidėjų plauks „Facebook“ tipo technologija pasikliaujančių įmonių link.“
„Facebook“ eksperimentas slepiasi vos vos į pietus nuo Poliarinio rato ribos – netoli Švedijos miestelio pavadinimu Lulea, rašo businessweek.com. Birželio mėnesį buvo atidarytas milžiniškas duomenų centras, savo išvaizda primenantis kosminį erdvėlaivį. Šiam duomenų centrui kasdien tenka apdoroti 350 mln. fotografijų, 4,5 mlrd. taip vadinamųjų „like‘ų“ ir 10 mlrd. žinučių.
Negana to, šis duomenų centras yra efektyviausias žmonijos istorijoje. Įprastai, norint sukurti 1 vatą skaičiavimo galios sunaudojama 3 vatai energijos, tuo tarpu Švedijoje įsikūrusiame centre 1 vatui skaičiavimo galios tereikia 1,04 vato energijos.
„Tai ką techninės įrangos rinkai padarė „Facebook“ yra tikrai dramatiška“, – businesweek.com pasakojo buvęs techninių stočių gamintojo „Rackable Systems“ vadovas Tomas Bartonas. Pastarasis pridūrė, kad spaudimą jaučia visi rinkos žaidėjai.
Dar daugiau, Švedija nebuvo pasirinkta atsitiktinai – šalyje gausu pigios hidroelektrinių gaminamos energijos. Ne ką mažiau svarbu, kad „Facebook“ inžinieriai savo naudai panaudojo ir atšiaurų vietovės klimatą. Vietoj masyvios oro vėdinimo sistemos, aušinimui naudojamas lauko šaltis, kuris į patalpą patenka specialiais kanalais, iš jo pašalinama įrengimams grėsminga drėgmė. Kitaip tariant, tai išmanusis duomenų centras, kuris savo naudai naudoja aplinką ir veikia kaip organizmas.
Vis dėlto konkurentai taip pat nestovi vietoje. HP sukūrė sistemą pavadinimu „Moonshot“, kuri gaminama naudojant mažai energijos naudojančias mikroschemas. Businesweek.com žiniomis, HP taip pat kuria technines stotis, kurios būtų aušinamos vandeniu, taip ženkliai padidinant jų efektyvumą. Negana to, HP atstovai nelinkę dramatizuoti „Facebook“ atvirumo.
„Manau, kad atviro kodo duomenys verčia mus tobulėti, – sakė HP viceprezidentas Paulas Santeleris. – Tai ką padarė „Facebook“ išties nauja, tačiau, manau, kad mūsų reakcija į pokyčius buvo pakankamai greita.“
Panašiai į situaciją reaguoja ir „Cisco Systems“ vadovybė, kurios manymu, bendrinio pobūdžio įranga nėra pajėgi patenkinti specializuotų rinkos poreikių. Įdomu, kad tokius teiginius patvirtina ir technikos gigantų pajamos. Per pastaruosius 6 metus „Dell“ įrangos pardavimai augo dviženkliais tempais.
„Na, jei atvirai, tai skaičiai tikrai nerodo, kad būtume išgujami iš rinkos“, – pasakojo „Dell“ duomenų centrų kūrimo vadovas Drew Schulke.
