Renkantis iš daugybės siūlomo mineralinio vandens rūšių neretai kyla klausimas, kokioje taroje – plastmasinėje ar stiklinėje– jis geresnis. Geologai teigia, kad esminio skirtumo šiuo požiūrius nėra, esą tiek vienoje, tiek kitoje taroje mineralinės vandens savybės išlieka, skiriasi tik vandens saugojimo laikas. Dietologai irgi laikosi panašios nuomonės, tačiau pabrėžia, kad mineralinį vandenį gerti sveikiau nei vaisvandenius.
Pasak „IDS Borjomi Georgia“ projektų vadovo, geologo Archilo Magalašvilio, koks vanduo – plastmasiniuose ar stikliniuose buteliuose – geresnis, domimasi visame pasaulyje.
„Principinis skirtumas yra vienas – saugojimo laikas“, – sakė A. Magalašvilis Baltijos šalių žurnalistams viešint „Borjomi“ mineralinio vandens gamykloje Gruzijoje.
Geologas aiškino, kad plastmasinė pakuotė turi poras, per kurias angliarūgštė pamažu išgaruoja, bet pagal charakteristiką vanduo absoliučiai išsaugo savo savybes, negenda, niekas su juo nevyksta. A. Magalašvilio teigimu, laikui bėgant angliarūgštės kiekis vandenyje sumažėja.
„Mes atlikome eksperimentus ir laikėme vandenį PET (plastiko – ELTA) butelyje ketverius metus. Po patikros paaiškėdavo, kad angliarūgštės kiekis neatitinka to standarto, kurį mes skelbiame, bet vanduo pagal savybes išliko normalus, visiškai saugus, skanus“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie mineralinį vandenį stiklo taroje „IDS Borjomi Georgia“ atstovas sakė, kad stiklas pailgina saugojimo laiką. Kaip pavyzdį jis pateikė savo kompanijos produkciją – nors skelbiama, jog vandens stiklo buteliuose tinkamumo vartoti terminas yra dveji metai, iš esmės vanduo gerai išsilaiko maždaug penkerius metus.
„Taigi vienintelis skirtumas tarp pakuočių yra saugojimo laikas. Problema tik ta, kad bėgant laikui angliarūgštės kiekis kiek sumažėja. Mes skelbiame, kad garantuojame saugojimo laiką PET pakuotei vienerius metus, tačiau tinkamas vartoti vanduo gali išlikti ir dvejus, ir trejus metus, o stiklo taroje garantuojamas terminas – dveji metai, tačiau tinkamas vartoti vanduo išlieka žymiai ilgiau“, – teigė geologas.
Dietologai nesiima vertinti, kuris vanduo – stikle ar plastmasėje – geresnis, esą tai skonio ar įpročio reikalas. Pasak jų, apskritai lietuviai mineralinį vandenį vertina ir geria.
Gydytoja dietologė, vienintelė sertifikuota intuityvaus valgymo konsultantė Lietuvoje Aušra Jauniškytė sako, kad rinkdamiesi, kokį mineralinį vandenį – gazuotą ar ne – gerti, vartotojai turėtų atsižvelgti į savo poreikius, kurie gali būti įvairūs, pavyzdžiui, praturtinti organizmą mineralinėmis medžiagomis karštą vasaros dieną arba po fizinio krūvio ar tiesiog numalšinti troškulį.
„Negalime pasakyti, kuris yra sveikesnis, nes ir vienas, ir kitas vanduo yra geras. Žmonės apie angliarūgštę, gazuotą vandenį prisiklauso visokių mitų, esą jis sukelia celiulitą, storina ir yra labai nesveikas. Taip tikrai nėra. Pirma, angliarūgštė organizmui yra natūrali, nesvetima, nenuodinga medžiaga. Gazuotas mineralinis vanduo labiau gaivina, greičiau numalšina troškulį. Kokį pasirinkti – yra skonio reikalas. Nėra taip, kad kažkuris yra labai nesveikas ar kažkuris sveikesnis“, – Eltai sakė medikė.
Anot dietologės, gazuotas vanduo netinka asmenims, kurių pažeista virškinimo sistema. Mineralinio vandens kokybė, specialistės aiškinimu, priklauso ne nuo to, ar jis gazuotas, ar ne, bet nuo vandenyje esančių mineralų – natrio prisotinti mineraliniai vandenys labiau tinka sportuojantiems, bet ne aukštą kraujospūdį turintiems asmenims, bikarbonatinis vanduo šarmina, gerina virškinimą, mažina skrandžio rūgštingumą bei rėmenį. Tiesa, tokio tipo vandenimis nereikėtų piktnaudžiauti.
A. Jauniškytė neišskyrė kokio nors vieno vietinio ar importuojamo mineralinio vandens gamintojo, pabrėždama, kad jie visi užima savo vietą rinkoje.
Naujoje sveikos mitybos piramidėje nurodoma, kad reikia gerti vandenį. Dietologės teigimu, nėra konkrečių normų, kiek per dieną reikia išgerti mineralinio vandens – tai tiesiog turėtų būti įtraukta į dienos mitybos racioną. Žmogus per parą turėtų išgerti po 30 ml skysčių kilogramui kūno svorio arba 1 ml vienai suvartotai kilokalorijai.
„Kai yra didesnis mineralų poreikis – kai žmogus sportuoja, eina į pirtį arba karšti orai, kai prakaituodamas žmogus netenka skysčių, kai skysčių netenkama dėl viduriavimo, rekomenduojama išgerti daugiau mineralinio vandens – 1–2 litrus per dieną. Šiaip gali užtekti ir vienos stiklinės mineralinio per dieną“, – rekomendavo A. Jauniškytė.
Statistikos duomenimis, Vakarų Europos gyventojai išgeria 3–4 kartus daugiau vandens, palyginti su lietuviais.
Preliminariais skaičiavimais, lietuviai per metus išgeria apie 50 litrų mineralinio vandens, o štai italai – daugiau nei 200 litrų, netolimi kaimynai čekai ar lenkai išgeria 1,5–2 kartus daugiau mineralinio vandens nei lietuviai.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ liepos mėnesį atliktos apklausos duomenimis, 26 proc. Lietuvos gyventojų mineralinį vandenį renkasi pagal skonį, o apie 24 proc. respondentų nurodė, kad jiems kur kas svarbiau mineralinio vandens nauda organizmui.
Natūralaus mineralinio vandens mėgėjai, nuolat vartojantys įvairių rūšių mineralinius vandenis, ima jausti skirtingus jų skonius.
Pagal turimų mineralinių medžiagų kiekį natūralus mineralinis vanduo, kurio galima įsigyti parduotuvėse, yra skirstomas į tris grupes: mažos mineralizacijos (jame ištirpusių mineralų kiekis neviršija 500 mg/l), vidutinės mineralizacijos (nuo 500 mg/l iki 1500 mg/l) ir didelės mineralizacijos (daugiau nei 1500 mg/l).
Mineralinio vandens skoniui įtakos turi ir karbonizacijos laipsnis. Vanduo gali būti gaivus ir lengvas ar maloniai rūgštokas, netgi gali būti truputį kartus ir su kalkiniu poskoniu. Tiesa, angliarūgštė ne pagerina vandens skonį, o padeda išlaikyti skonį, kurį jis turėjo ištryškęs iš gelmės.
