Jei paprastai prieš šv. Kalėdas ir Naujuosius metus žmonės stengiasi galvoti apie tai, kas gera, tai šį sykį viso pasaulio ekonomistai nutarė pasirungti, kas sugalvos pačią siaubingiausią ateinančių metų prognozę.
Ekspertai, nagrinėdami įvairius globalios ekonomikos vystymosi variantus, jau nekalba apie „optimistinius“ ir „pesimistinius“ scenarijus. Šiandien jau kalbama apie „blogas“, „labai blogas“ ir atvirai apokalipsines prognozes.
Sunku pasakyti, kokia tokio pesimizmo priežastis: pasaulio pabaigos pagal majų kalendorių artumas ar katastrofiškas „graikiškos ligos“ išplitimas Europoje kartu su amerikietiška apatija ir besivystančių šalių ekonomikų atšalimu. Neabejotinai galima teigti viena – globali ekonomika, o su ja ir visas pasaulis kitais metais pasikeis neatpažįstamai.
Iš visko matyti, kad kiti metai primins nuolatos pasikartojantį košmarą: ekonomistai spėja būsiant eilinę didžiąją depresiją, eilinį prarastąjį dešimtmetį, eilinę biržų griūtį, bet su nedideliu niuansu – jeigu praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje krizė prasidėjo JAV, tai dabar ji ateis pas mus iš Europos, rašo rbk.ru.
Besibaigiantys metai
2011 metai bus įsimintini euro zonos valstybių vadovų bejėgiškumu prieš skolų krizę, akcija „Užimk Volstritą“, panika vertybinių popierių rinkose, pačių stabiliausių planetos šalių ir bankų reitingų sumažėjimu, Kinijos BVP augimo sulėtėjimu, JAV valstybės skolos kartelės pakėlimu, Baltarusijos rublio devalvavimu ir planetos jungtinio fondinio indekso MSCI ACWI sumažėjimu 8,14 procento. Be to, pasaulio ekonomikai nepaprastai didelę neigiamą įtaką turėjo gamtos katastrofos: žemės drebėjimas Japonijoje, tornadas JAV, potvynis Tailande ir kitos nelaimės, kurios draudimo kompanijos „Swiss“ paskaičiavimais pasaulio ekonomikai atsiėjo 350 mlrd. dolerių.
Kaimyninės Rusijos pozicijos taip pat susilpnėjo. Šiais metais Rusijos indeksai MMVB ir RTS smuktelėjo po 20 proc., nepaisant to, kad pagrindinės Rusijos biudžeto maitintojos – naftos – kainos pakilo 42 proc. Besibaigiantys metai buvo ne tokie sunkūs Rusijos akcijų rinkai, kaip kriziniai 2008-2009 metai, tačiau, kaip teigia ekspertai, mes matome tik ledkalnio viršūnę. Prognozuojama, kad iš Rusijos šiais metais išplauks 85 mlrd. dolerių, o tai yra dukart daugiau negu praeitais metais.
Infliacija, tolima nuo būtinų (kaip mano TVF ekspertai) 3-4 proc., finansų centro statyba labai sulėtėjo, o Rusijos kompanijos, ieškodamos likvidumo, ir toliau bėga į užsienį. Ir nors visa krizės „antrosios bangos“ pasekmių našta guls ant Rusijos gyventojų pečių tik po pusmečio, gyvenimo sąlygų apčiuopiamą pablogėjimą galima jausti jau dabar.
Ekonomisto Michailo Chazino nuomone, reali infliacija Rusijos Federacijoje 2011 metais gali priartėti prie 20 proc. Nusakydamas ekonominę ir politinę situaciją šalyje, M. Chazinas pažymėjo, kad „vertybinių popierių rinkos smunka, kapitalo nutekėjimas nesuvaldomas, politinis fonas šalies viduje taip pat nelabai geras, o tai paprastai yra požymis, kad gyventojai yra nepatenkinti ekonomine situacija“.
Stagnacija ir nedidelė recesija pasaulio ekonomikoje atsigręš prieš gyventojus: didės nedarbas, kris pajamų lygis, mažės perkamoji galia, bankrotuos bankai ir pasibaigs santaupos.
Kaip pažymi ekspertai, šiandien mes susiduriame su vis ta pačia sistemine krize, kuri prasidėjo prieš trejus metus. O kadangi nei Europa, nei JAV nesiryžta imtis iš esmės naujų priemonių, pasauliui teks pratintis gyventi nuolatinės krizės, o gal ir antrosios didžiosios depresijos sąlygomis. „Saxo Bank“ analitikų nuomone, privačios probleminės skolos perkėlimo į valstybės balansą praktika jau pasiekė įsotinimo ribą po daugelio „kiekybinio sušvelninimo“ raundų, kuriuos pasiūlė JAV Federalinis rezervų bankas. Maža to, po JAV „spausdinimo mašiną“ visu pajėgumu gali paleisti Europos Centrinis bankas. Šioje vietoje tiesiog būtina pacituoti Albertą Einšteiną, kuris savo laiku taikliai pastebėjo: „Beprotybė – tai to paties darymas vėl ir vėl, kaskart tikintis naujo rezultato“.
Prarastasis dešimtmetis
„Mes esame pavojingoje fazėje, virš pasaulio ekonomikos kaupiasi audros debesys. Aš bijau, kad pasaulio laukia prarastasis dešimtmetis“, – neseniai pareiškė TVF vadovė Cristine Lagarde. Tradiciškai tarptautinių organizacijų atstovai pateikia pačias optimistiškiausias ekonomikos augimo prognozes. Tačiau šį sykį netgi jų prognozės buvo toli gražu ne tokios optimistiškos, kaip anksčiau. Įsidėmėtinas ir tas faktas, kad gruodžio mėnesį dauguma tokių organizacijų žymiai pablogino savo prognozes.
Pagal JT prognozės paskutiniąją versiją pasaulio ekonomika ateinančiais metais pagal bazinį scenarijų augs tik 2,6 proc., o pagal pesimistinį scenarijų, numatantį pakriką įsipareigojimų nevykdymą Europoje, išsivysčiusios šalys nusiris į recesiją, o pasaulio ekonomikos augimas neviršys 0,5 procento. Pasaulio bankas kol kas lieka didžiausiu optimistu su savo 3,6 proc. prognoze. TVF atstovai taip pat ne kartą yra pareiškę, kad prognozė 2012 metams bus žymiai sumažinta (anksčiau prognozuotas 4 proc. augimas).
Tarptautinės reitingų agentūros, kaip paprastai, pila alyvos į ugnį. Maža to, kad „Fitch“ sumažino pasaulio ekonomikos augimo prognozę 2012 metams nuo 2,7 proc. iki 2,4 proc., o „Moody's“ ir „Standard & Poors“- JAV ir Europos ekonomikų augimo prognozę, jos dar ir reguliariai kėsinasi į šventą dalyką – pačių stabiliausių pasaulio ekonomikų (Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos) suvereninius reitingus. Be to, ekspertai tvirtina, kad agentūros nerizikuos atimti iš šių šalių aukščiausią reitingą, kad neišprovokuotų panikos vertybinių popierių rinkose. Beje, prašymų „nesiūbuoti valties“ reitingų agentūros niekada nestabdė: ko verti tik šiais metais atlikti JAV ir Japonijos reitingų sumažinimai.
Pagrindinė tarptautinių organizacijų depresjos priežastis – skolų krizė euro zonoje. Europos Sąjungos šalys, kaip teigia ekspertai, įsitraukė į priešrinkiminę retoriką vietoj to, kad susitelktų artėjančios krizės akivaizdoje. Štai, Didžioji Britanija nusprendė, kad neverta švaistyti britų mokesčių mokėtojų pinigų Graikijos dykaduoniams. Dėl to TVF negaus mažiausiai ketvirčio lėšų, kurias paskutiniajame ES viršūnių susitikime buvo nuspręsta skirti skęstančiųjų gelbėjimui. Artėjantys rinkimai Vokietijoje ir Prancūzijoje taip pat pasitarnaus N. Sarkozy ir A. Merkel pareiškimų tono pasikeitimui į labiau populistinį. Tokiu būdu, Europoje, kaip ir anksčiau, kiekvienas temps antklodę ant savęs, kol ši, galų gale, neišvengiamai suplyš.
Šokiruojančios prognozės
Atrodo, euro zonos skilimu jau nieko nenustebinsi. Neigiamos prognozės skelbiamos taip dažnai, kad žmonės į jas nustojo reaguoti. Specialiai tiems, kuriems jau nusibodo vis tie patys „pasaulio pabaigos“ aprašymai, „Saxo Bank“ kiekvienais metais publikuoja „šokiruojančių prognozių“ dešimtuką. Tai neįtikėtinų įvykių, kurių tikimybės rinka realiai neįvertino, sąrašas.
Į 2012 metų reitingą pateko prognozės dėl „Apple“ akcijų griūties 50 procentų, Kinijos BVP augimo kritimo iki menkučių 5 proc., simbolinio pavadinimo „tykusis uostas“ perkėlimo iš Šveicarijos į Skandinaviją, penkiasdešimties garsių pasaulio bankų nacionalizavimo (ir tuo pačiu kai kurių iš jų bankroto), recesijos Australijoje ir niekam nežinomo kandidato pergalės JAV prezidento rinkimuose. Juokai juokais, bet kai kurios banko prognozės šiais metais vis dėlto išsipildė. Pavyzdžiui, pasaulis neišvydo „ilgai laukto“ B.Bernanke kiekybinio sušvelninimo trečiojo raundo – teko tenkintis operacija „tvistas“.
Tačiau jeigu stambūs bankai ir investicinės organizacijos gan atsargiai skelbia prognozes, tai nepriklausomi ekonomistai nesivaržo nei skelbdami prognozes, nei pasirinkdami išsireiškimus. Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Josephas Stiglizas šmaikščiai pastebėjo, kad „geriausia, ką galima pasakyti apie 2011 metus – tai, kad, galimas daiktas, jie buvo žymiai geresni, negu bus 2012 metai“. Jo nuomone, ateinančiais metais „eksperimentas su euru“ gali baigtis visišku žlugimu. Be to, ekonomistas laukia naujos hipotekų krizės bangos Jungtinėse Valstijose, su kuria iš tikrųjų niekada ir nebuvo kovojama. „2012 metais politikai dvejos, Europa kentės, o su ja kartu ir visas pasaulis“, – padarė išvadą ekspertas.
Kitas garsus ekonomistas Nurielis Rubini, tiksliai išpranašavęs 2008 metų krizę, svarbiu ateinančių metų iššūkiu laiko smarkų bedugnės padidėjimą tarp turtingųjų ir vargšų pajamų. Kartu su žmonių gyvenimo bendru pablogėjimu krizės metu tokia dinamika gali iššaukti rimtas politines rizikas. Ekspertas taip pat prognozuoja valiutinių ir prekybinių karų įnirtingumo padidėjimą, politikų bejėgiškumą krizės akivaizdoje ir pasaulio ekonomikų stabdymą dėl euro zonos problemų. Žodžiu, ekonomistas pataria „prisisegti diržus, kadangi ateinantys metai bus duobėti“.
Analitiko Aleksandro Aleksiejevo nuomone, ES neryžtingumas ateinančiais metais gali ne tik padaryti nemokiomis dideles šalis (ne tik Graikiją), bet ir lemti ES iširimą. Bendras pasaulio ekonomikos nestabilumas, kaip mano kompanijos „American Precious Metals Advisors“ valdantysis direktorius Džefas Nicolsas, sukels staigų aukso kainų šuolį iki 2 tūkst. dolerių už Trojos unciją jau 2012 m. pradžioje, o perspektyvoje – ir iki 5 tūkst. dolerių.
Papildomu fondų rinkų destabilizavimo veiksniu 2012 metais taps artėjantys rinkimai Rusijoje, JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose svariose pasaulio ekonomikose. Analitiko Sergejaus Karychalino nuomone, investuotojai bus labai atsargūs Rusijos rinkos atžvilgiu ateinančių metų pradžioje – iki prezidento rinkimų ir Europos ekonomikos vaizdo praskaidrėjimo. „Manau, kad neverta tikėtis investicijų atplūdimo pirmame, o gal būt, ir antrame ketvirtyje“, – mano ekspertas. Priešrinkiminis vajus užkraus papildomų rizikų globaliai ekonomikai: pasaulio lyderiai greičiau koketuos su rinkėjais, užuot įgyvendinę skausmingas, bet būtinas reformas. Užtat po rinkimų jie gali susilaukti atpildo.
Išlaikyti pozicijas
Tačiau pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimas ir netgi recesija visai neduoda pagrindo nusiminti. Jeigu tikėsime statistika, prasidėjus 2008 metų krizei prekybos apimtys pasaulio biržose padvigubėjo. O tai liudija, kad rizika tik sužadina paklausą fondų rinkose. Kalbant apie paprastus piliečius, kurie turi reikalų su vertybinių popierių rinka, geriausiu atveju kaip PIFų turėtojai, tai ir jie nepatyrė nuostolių krizės metu. Remiantis 2009 metų rezultatais, tais metais jiems drauge pavyko dvigubai atmokėti nuostolius, patirtus 2008 metais. (30 pačių populiariausių akcijų PIFų 2008 metais atpigo 66,34 proc., o 2009 metais jų kaina išaugo net 147,14 proc.).
Esminis klausimas yra, kiek „keliantys“ bus finansų rinkoms 2012 metai, kad jais būtų galima investuoti. Kompanijos „UFS Investment Company“ Analizės ir rizikos valdymo departamento vadovaujantysis analitikas Aleksiejus Kozlovas mano, kas 2012 metų pabaigoje MMVB sudarys 1620 punktų, o tai yra 15,7 proc. aukščiau dabartinio lygio, o RTC sudarys 1720 punktų (+ 23,5 proc.). Marko Rubinšteino, analitinio departamento IFK „Metropol“ direktoriaus prognozė analogiška – augimas sieks 18-25 proc. Tokiu būdu, Rusijos akcijų rinkai, kaip prognozuojama, vargais negalais pavyks pasiekti dvejų metų senumo lygius. Esminių prielaidų staigiam akcijų kotiruočių augimui šiandien nėra. O tai reiškia, kad investuoti į labai rizikingus instrumentus kol kas beprasmiška – pirmenybę reikia atiduoti konservatyviems doleriui ir auksui.
Beje, esama ir kitokios nuomonės. Tiems, kas nepasikliauja vertybinių popierių rinka, pateiksime įdomų pavyzdį. RTC neseniai pasibaigusio konkurso „Geriausias privatus investuotojas“ nugalėtojas sumanė per porą mėnesių uždirbti 7849 proc., padidindamas pradinius 154 tūkst. rublių iki 12 mln. 146 tūkstančių. Prisimindami tai ir depresines ekonomistų prognozes, leisime sau priminti investuotojams garsųjį Johno Rockfellerio patarimą: „Kaip užsidirbti pinigų? Pirkite tada, kada gatvėse liejasi kraujas“.
