Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Lietuvos gynybos pramonė – nauja šaka Lietuvoje, dar ieškanti nišos tarp kariuomenės užsakymų. Šiuo metu tarp jų išskirtinai užsienio įmonių tiekiama produkcija, tačiau į šiuos tiekimus pretenduotų ir ne viena smulki bei vidutinė lietuviška įmonė. Kitos, gaminančios išskirtinę produkciją, atvirkščiai – ją beveik visą išveža iš Lietuvos.
„Sagem“, „Airbus“, „Renault“ – Prancūzijos pramonės vardai, gerai žinomi civilėje pramonėje, tačiau savo produkciją tiekiantys ir įvairių šalių kariuomenėms. Šios suinteresuotos gauti ne tik stambiųjų korporacijų tiekiamą gaminius, bet bendradarbiauti su smulkiu bei vidutiniu verslu.
Gynybos pramonės aktualijos buvo aptartos Prancūzijos ir Baltijos šalių konferencijoje.
„Prancūzija, kaip turinti didelę gynybos pramonę ES, žiūri, kaip reklamuoti savo gaminius kitose valstybėse. Kartu jie žiūri, kad, jei jie turės santykių su mūsų mažomis įmonėmis, pramonės įmonėmis, galbūt galės lengviau parduoti savo produktus“, – sako Krašto apsaugos ministerijos Pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius brg. gen. Gintautas Zenkevičius.
Tačiau kai ką pasiūlyti turi ir Lietuvos pramonė, viena garsiausių įmonių „Garlita“, siuvanti uniformas ir inovatyvius drabužius, apsaugančius nuo vabzdžių įkandimų, atsparius pjūviams ar ugniai. Giraitės ginkluotės gamyklos šoviniai keliauja NATO kariuomenėms, šias pasiekia ir mūsų gaminami lazeriai ar trimačiai žemėlapiai.
„Yra labai inovatyvių įmonių, mokslinių įstaigų (KTU turi įdirbį). Tame yra, ką parodyti, ką veikti, tik reikia visiems susėsti, surasti tą ašį, aplink kurią būtų kalbama ir sukama, ką pateikti mūsų gynybos subjektams“, – teigia Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos prezidentas Egidijus Skužinskas.
Ko reikia Lietuvos kariuomenei kartais pasufleruoja ir patys kariškiai. Kosmoso mokslo ir technologijų institutas sulaukė užsakymo sukurti bepilotį oro taikinį „Stinger“ sistemoms.
„Jis skrenda visiškai automatiškai, pagal duotą programą. Žmogus lėktuvą gali kažkiek valdyti, tada jis stebimas „Stinger“ radarais iš 10 km. (atstumo – LRT). Kai jis priartėja prie tiesioginio stebėjimo zonos, ten kur šiluminės raketos, jungiami deglai, degikliai imituojantys šilumą, tada jau bandoma užvesti tas raketas į lėktuvą“, – aiškina Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius dr. Domantas Bručas.
Latvijos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos duomenimis, jų šalies įmonės kariuomenei tiekia metalo gaminius, bendradarbiaujama su informacinių technologijų įmonėmis, aukštosiomis mokyklomis. Taip pat ieškoma bendradarbiavimo galimybių su kitomis šalimis.
„Tai, ką gali mūsų industrija, daro iš to, ką gauna iš didžiųjų projektų. Mūsų bendrovės tą ir daro – dalyvauja konkursuose kaip subrangovai“, – nurodo Latvijos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Agris Dundursas.
Pasak kariškių, visos įmonės, gaminančios tam tikrą produkciją, gali rasti vietą ir gynybos srityje, nes kariuomenei reikia visko, ko reikia ir civiliams.
