Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad prieš kelias dienas iš Vilniaus važiavo į Šiaulius.
„Atkreipiau dėmesį į degalų kainas, kuo toliau važiavau nuo Vilniaus, tuo kainos buvo mažesnės. Jeigu Vilniuje benzinas kainavo 1,54 euro, Šiauliuose toks pačios rūšies kuras kainavo jau 1,32 euro.
Nereikia ir į Lenkiją vykti pigesnio kuro, užtenka nuvažiuoti į kitą Lietuvos miestą“, – teigė vyras.
Taupo savo sąskaita
Degalinių tinklo „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas teigė, kad pirkėjams pigesnius degalus gali pasiūlyti savo sąskaita.
„Mes tiesiog mažiau uždirbame. Artėja šventės, matome, kad žmonėms ir taip šiuo metu yra sunku. Auga šildymo ir elektros sąskaitos, auga įvairių paslaugų kainos. Degalai turbūt vieninteliai dar dvigubai nepabrango.
Tiesiog prieš šventes nenorime dar labiau gadinti pirkėjams nuotaikos“, – tikino degalinių tinklo vadovas.
Paklaustas, kodėl didžioji dalis degalinių, kuriose galima kuro įsigyti pigiau yra regionuose, o ne didžiuosiuose miestuose, K. Stasiukynas teigė, kad tam reikia daug investicijų.
„Degalinė kainuoja nuo 3 iki 5 mln. eurų. Mes norėtume visur jų turėti, taip pat Maskvoje ir Niujorke. Tačiau nesame pasaulinė įmonė, kurios apyvarta siektų milijardus. Mums sunku su kitomis įmonėmis konkuruoti.
Todėl labai svarbu, kad lietuviai remtų lietuviškas degalines. Tada dar išeis ir mums pakonkuruoti. Kitu atveju turėsime tokią situaciją, kaip Italijoje ar Vokietijoje. Ten nebeliko mažųjų tinklų, tik didieji, tad pirkėjai turi mokėti tiek, kiek parašyta – nuolaidos ten netaikomos“, – sakė K. Stasiukynas.
Kainą lemia ir degalinės išlaikymas, ir darbuotojų algos
„Circle K“ degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius sakė, kad kuro kainos yra tikrai operatyviai keičiamos, atsižvelgiant į vidinius bei išorinius faktorius.
„Savo ruožtu galime išskirti pagrindinius veiksnius, kurie formuoja ir nulemia „Circle K“ kainodarą. Be abejonės, pirmiausiai tai yra didmeninės žaliavos kainos lygis, investicijų ir esminių, ir palaikomųjų dydis į degalinę bei jos infrastruktūrą, degalinės išlaikymo ir darbo išlaidų kaštai. Mes savo darbuotojams mokame vienus didžiausių atlyginimų rinkoje.
Kainą lemia ir logistikos kaštai, degalų atsargų lygis konkrečioje degalinėje bei konkurencinė aplinka ir jos spaudimas. Savo internetiniame puslapyje mes nuolat nurodome, kokiose konkrečiai mūsų tinklo degalinėse degalų kainos tuo metu yra pačios mažiausios“, – komentavo degalinės atstovas.
Anot R. Laurinavičiaus, konkurencija mažmeninėje degalų rinkoje yra išties atkakli.
„Belieka pasidžiaugti dėl vartotojo, kuris turi galimybes pasirinkti geriausiai jos poreikius ir lūkesčius atitinkantį paslaugos teikėją“, – sakė degalinės atstovas.
Didieji tinklai nori pasipelnyti?
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pripažino, kad šiuo metu kuro kainos Lietuvoje gana didelės.
„Matyt, naudojamasi padėtimi, kad vyrauja didelis neapibrėžtumas naftos rinkoje. Kainos vis svyruoja į vieną ar kitą pusę, taip pat yra išaugusi ir degalų paklausa prieš šventes. Tad gali būti, kad didieji žaidėjai naudojasi padėtimi rinkai pateikdami didesnes kainas“, – aiškino ekonomistas.
Ž. Mauricas dar atkreipė dėmesį, kad kainą lemia ir konkurencija, pirkėjų lojalumas, pajamos iš kitų šaltinių. Anot ekonomisto, dalis degalinių nemažą dalį pajamų gauna iš kitų prekių pardavimo, pavyzdžiui, maisto.
„O kalbant apie mažesnius rinkos žaidėjus, gali būti, kad jų apetitas mažesnis. Jie daro mažiau investicijų, dažniau įsikuria toliau nuo miesto centro.
Taip pat ir įsigyjamo kuro kaina gali skirtis. Didesni degalinių tinklai sudaro ilgesnio laikotarpio sutartis. Jiems svarbu patikimumas, t. y. kad nepritrūktų kuro. O mažesnės degalinės kartais surenka tai, kas liko nuo didžiųjų žaidėjų. Todėl gali būti, kad jų degalinėse nesutampa paklausos ir pasiūlos santykis“, – komentavo ekonomistas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kartais mažesniems degalinių tinklams pavyksta kuro įsigyti pigiau, tačiau kartais jo pritrūksta.
„Esu pastebėjęs degalinėse užrašus, kad tam tikro kuro tam tikru laikotarpiu nėra. Tuo metu didžiosiose degalinėse labai retai trūksta kuro“, – sakė ekonomistas.
Miestuose brangesnė degalinių žemė
Anot Ž. Maurico, degalų kainas lemia ir degalinių vieta, kuo degalinės yra arčiau didžiųjų miestų, tuo brangiau kainuoja žemė, kur jos įsikūrusios.
„Taip pat brangesni kuras ir miesto centrinėje dalyje, nes ten kurą transportuoti sudėtingiau ir brangiau. Tuo metu regionuose žemė pigesnė“, – teigė ekonomistas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas irgi sakė, kad skirtingas degalų kainas Lietuvoje lemia transportavimo išlaidos.
„Degalinės kurą vežasi iš Mažeikių, tad į regionus jį atvežti kainuoja pigiau, o pavyzdžiui, į Vilnių jau brangiau. Taip pat įtaką daro ir žemės nuoma, kur yra įsikūrusios degalinės. Jos tą žemę perka arba nuomoja. Normalu, kad sostinėje ta kaina didesnė nei regionuose. Tad norėdamos išsilaikyti, degalinės turi kelti ir kuro kainas.
Kalbant apie konkurenciją, tai situaciją matome priešingą, didžiuosiuose miestuose degalinių daugiau negu mažuose miesteliuose. Tad tikrai ne konkurencijos trūkumas skatina kelti degalų kainas“, – teigė ekonomistas.
Konkurencijos taryba: konkurentai susitarti dėl kainų negali
Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės vadovas Daumantas Grikinis komentuodamas šią situaciją atkreipė dėmesį, kad taryba prekių, įskaitant ir degalų, kainų nereguliuoja ir kainų pokyčių nekontroliuoja.
„Skirtinguose miestuose pastebimos nevienodos degalų kainos savaime nesuteikia institucijai pagrindo įtarti galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Net ir to paties degalinių tinklo kainos skirtingose regionuose ar miestuose gali skirtis dėl objektyvių priežasčių – tokie sprendimai priklauso nuo atitinkamos bendrovės taikomos kainodaros, regione esančios konkurencinės aplinkos, taip pat nuo konkrečių konkurentų veiksmų, pavyzdžiui, kuriam laikui paskelbti degalams nuolaidas, ir pan.
Konkurencijos taryba imasi veiksmų dėl rinkos žaidėjų elgesio tuo atveju, jei įtaria galimą įstatymo pažeidimą, pavyzdžiui, jeigu gaunama duomenų, kad konkurentai galėjo sudaryti konkurenciją ribojantį susitarimą, pavyzdžiui, susitarti pakelti prekių ar paslaugų kainas. Raginame asmenis, turinčius pagrįstų duomenų apie konkurenciją ribojančius įmonių susitarimus, kuo greičiau pateikti Konkurencijos tarybai šią informaciją“, – komentavo D. Grikinis.
Anot jo, jeigu remdamasi gauta informacija taryba nustatytų pažeidimą, įrodymus pateikusiam asmeniui gali būti skiriama iki 100 tūkst. eurų išmoka.
„Institucija ir pati stebi situaciją rinkose ir, kilus įtarimams dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų, imasi veiksmų“, – teigė D. Grikinis.
