Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Latvijos uostuose daugiausia perkrauta birių krovinių – 12,294 mln. tonų. Palyginti su analogišku 2021 metų laikotarpiu, rodiklis išaugo 31,9 procento.
Grūdų ir jų produktų perkrauta 2,798 mln. tonų – 0,1 proc. mažiau nei atitinkamu 2021 metų laikotarpiu. Medienos drožlių perkrauta 1,066 mln. tonų (0,8 proc. mažiau), chemikalų – 512,7 tūkst. tonų (46,1 proc. mažiau), anglių – 4,44 mln. tonų, palyginti su 215,4 tūkst. tonų per pirmuosius šešis praėjusių metų mėnesius.
Generalinių krovinių srautai šių metų sausį–birželį padidėjo 12,5 proc. iki 7,068 mln. tonų, krovinių konteineriuose padaugėjus 16,6 proc. iki 2,477 mln. tonų, medienos – 6,4 proc. iki 2,371 mln. tonų, „ro-ro“ krovinių – 17,5 proc. iki 1,995 mln. tonų.
Skystų krovinių perpilta 13,3 proc. mažiau – 4,219 mln. tonų, iš jų 3,806 mln. mln. tonų sudarė naftos produktai, kurių krova sumenko 16 procentų.
Rygos uostas per pirmuosius šešis šių metų mėnesius buvo didžiausias Latvijos uostas pagal krovinių srautus – čia iš viso perkrauta 11,32 mln. tonų krovinių (11,5 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu pernai).
Antroje vietoje liko Ventspilio uostas su 7,32 mln. tonų krovinių (prieaugis – 25,4 proc.), už jo išsirikiavo Liepojos uostas su 3,88 mln. tonų (15,2 proc. daugiau, palyginti su 2021 metų pirmuoju pusmečiu).
Tarp Latvijos mažųjų uostų pirmavo Skultės uostas, kuriame krovinių srautas siekė 562,9 tūkst. tonų (3 proc. mažiau nei analogišku laikotarpiu prieš metus). Už jo liko Mersrago upstas (265,5 tūkst. tonų, sumenko 4,5 proc.) ir Salacgrivos uostas (191.1 tūkst. tonų, 14,2 proc. mažiau nei per metus).
Bendri Latvijos mažųjų uostų krovinių srautai sausio–birželio mėnesiais sudarė 1,061 mln. tonų – 5,2 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis 2021 metų mėnesius.
2021 metais Latvijos uostuose perkrauta 41,731 mln. tonų krovinių, 7,2 proc. mažiau nei 2020 metais.
[email protected], Užsienio verslo naujienų skyrius
