Lenkijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad krizė Ukrainoje gali paraginti Lenkiją sparčiau rūpintis euro įvedimu, kad per glaudesnę ES integraciją būtų sustiprintas šalies saugumas.
„Galimas sprendimas pasirinkti vieningą valiutą turės ne tik finansinę ir ekonominę dimensiją, bet ir politinę, ypač mūsų saugumui“, – sakė parlamente Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).
„Įvykiai Ukrainoje turėtų stumtelėti mus greičiau integruotis į euro zoną“, – kalbėjo jis, kai įtampa santykiuose su Rusija paūmėjo dėl smurto ir politinės sumaišties Ukrainoje.
Pernai Lenkijos finansų ministras sakė, kad 10 metų būtų realus laikotarpis stojimui į euro zoną, tuo tarpu ministras pirmininkas sakė, kad šis procesas galėtų palaukti bent iki 2019 metų dėl aklavietės parlamente.
Buvusi komunistinio bloko šalis, turinti 38 mln. gyventojų, besiribojanti su Ukraina ir būdama didžiausia vidurio Europos ekonomika, yra įsipareigojusi pagal stojimo į Europos Sąjungą sąlygas tapti euro zonos nare, bet konkretus stojimo terminas nėra nustatytas.
Varšuva tikisi visus euro zonos reikalavimus pasiekti iki 2015 metų, tačiau neskuba nurodyti savo stojimo laiko dėl skolinimosi krizės euro zonoje.
„Euro zonoje taisyklės „vienas už visus, visi už viena“ griežtai laikomasi, nes rimtos grėsmės vienai šaliai automatiškai reiškia sutrikimus visose kitose“, – sakė R.Sikorskis.
„Turint omenyje dabartinę komplikuotą tarptautinę padėtį, mūsų interesus atitinka tokio pobūdžio tarpusavio priklausomybė tarp Lenkijos ir kitų Europos valstybių“, – nurodė jis.
Dabartinei centristų vyriausybei parlamente trūksta iki dviejų trečdalių daugumos, reikalingos norint priimti konstitucines pataisas, kurių reikia perėjimui nuo zloto prie euro.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.