Ar finansų krizė pakeitė investuotojų elgseną, ir kokios investicijos dabar populiarios? 2010 metų gegužės 20 dieną Europos parke, Vilniaus rajone, vyks „Finansų direktorių konferencija 2010“. „Balsas.lt savaitei“ į klausimus atsakė vienas iš konferencijos pranešėjų, „MP bank“ filialo Baltijos šalyse Turto valdymo departamento vadovas, Finansų analitikų asociacijos valdybos narys Mindaugas Vaičiulis.
- Kaip per krizę pasikeitė investuotojų elgsena, kurios sritys investavimui dabar tapę patrauklesnės?
- Krizė priminė apie riziką, nes prieš tai daugelį metų besitesęs akcijų rinkų augimas investuotojams buvo sukūręs iliuziją, kad galima uždirbti 30-50 proc. metinį pelną be rizikos. Investuotojai tapo atsargesni bei atidžiau vertina savo rizikos toleranciją, ir, atsižvelgdami į tai, tikisi mažesnio pelningumo iš investicijų nei anksčiau. Iš kitos pusės, vis daugėja žmonių, kurie, atidžiai pasvėrę rizikas, vėl investuoja, suprasdami, kad po krizės daug ką galima įsigyti žymiai pigiau.
- Ar dabartinėje nestabilioje ekonominėje padėtyje daugėja ar mažėja ateities sandorių?
- Verslo įmonės išankstiniais sandoriais dažniausiai siekia apsidrausti nuo valiutų kursų svyravimų, pavyzdžiui, eksportuotojai, parduodantys prekes bei paslaugas JAV doleriais, siekia užfiksuoti ateities dolerio kursą. Dėl pastaraisiais metais išaugusių kursų svyravimų dažnėja išankstiniai sandoriai ne tik su doleriu, bet ir kitomis valiutomis, su kuriomis Lietuvos verslas aktyviai prekiauja, tokiomis, kaip Lenkijos zlotas.
Palaipsniui populiarėja ir palūkanų normų apsikeitimo sandoriai. Tai tinka bendrovėms, turinčioms ilgalaikes paskolas eurais su kintamomis palūkanų normomis, ir siekiančioms užfiksuoti palūkanų normas ateityje. Beje, tarpbankinės ilgalaikės euro palūkanos yra istoriškai patraukliame lygyje, tad verslininkams šiandien verta tokią galimybę išanalizuoti.
- Kas dabar susiduria su didesne rizika sudarant išankstinius sandorius: investuotojas ar pardavėjas?
- Tai nėra esminis klausimas, kas yra investuotojas ar pardavėjas. Sandoriai sudaromi to momento rinkos kainomis, taigi, galime sakyti, kad abi pusės pradeda „nuo nulio“. Pelną ar nuostolį iš sudaryto sandorio lems būsimi rinkos kainų pokyčiai.
Aš asmeniškai propaguoju išvestinių finansinių priemonių naudojimą rizikos valdymo tikslais, tai yra, išankstinių ar pasirinkimo sandorių dėka siekti sumažinti rizikas, atsirandančias versle ar investuojant, tokias kaip: valiutų, palūkanų normų, žaliavų kainų, akcijų kainų ir t.t. Ir tik įgudę investuotojai ar finansų vadovai galėtų apgalvotai naudoti išvestines finansines priemones pelno uždirbimo arba spekuliaciniais tikslais.
- Kokius pokyčius šiems metams (arba pusmečiui) prognozuojate valiutų, žaliavų, kreditavimo rinkose?
- JAV doleris jau pakilo euro ir lito atžvilgiu daugiau nei 10 proc. nuo 2009-ųjų gruodžio žemumų ir, gali būti, kad doleris jau pradėjo ilgalaikio stiprėjimo tendenciją. Tačiau euro silpnėjimą iš dalies lėmė rinkas užplūdęs nerimas dėl Graikijos skolų problemų ir, jeigu jos būtų išsispręstos, tai leistų euro kursui atsitiesti.
Hiperinfliacijos pavojus JAV dėl intensyvių ekonomikos skatinimo priemonių ir, paprastai tariant, „pinigų spausdinimo“, artimiausiu metu atrodo mažai tikėtinas.
Žaliavų rinkos labai priklauso nuo pasaulinės ekonomikos atsigavimo vilčių. Naftai ir kai kurioms kitoms žaliavoms prognozuojamas ilgalaikis kainų augimas, bet jos gali labai jautriai reaguoti į rimtesnius neigiamus signalus apie ekonomikos augimo tempus, augantį nedarbą išsivysčiusiose valstybėse ir pan.
