Tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 1000 respondentų nuo 15 iki 74 m. amžiaus, šių metų pradžioje baigė vykdyti rinkos tyrimų agentūros SIC ekspertai ir komunikacijos agentūrų bendruomenė „United Agencies“.
„Pastarieji ketveri metai iš esmės pakeitė mūsų įpročius ir vertybes. Visų pirma, gerokai išaugo gyvenimo tempas, atsirado dar daugiau skubėjimo ir streso. Kita pokyčių tendencija rodo, kad reikšmingai mažėja veiklų, kurių metu žmonės bendrauja akis į akį: gyvename ne tokį aktyvų socialinį gyvenimą, mažiau priimame svečių, dar mažiau bendraujame su vaikais, o jaunoji karta savo gyvenimą perkėlė į internetą“, - sako sociologė, SIC tyrimų strategijos vadovė Rūta Gaudiešienė. Kita vertus, pasak sociologės, per ketverius metus Lietuva priprato prie ekonominiais sumetimais diktuojamo gyvenimo, lietuviai kur kas mažiau gaili savęs ir ima vaduotis iš kompleksų.
Tyrimo duomenimis, smarkiai pasikeitė vartojimo kultūra – žmonės savo statusą visuomenėje vis mažiau pabrėžia įsigyjamais daiktais. Tokių, kurie pasakoja draugams ir pažįstamiems apie naują rastą produktą, per ketverius metus sumažėjo 40 procentų. Lietuvos gyventojai tapo taupūs ir reiklūs nuolaidų medžiotojai, nebenori už nieką mokėti daugiau – nei už išskirtinumą, nei už lietuvišką prekę, nei už ekologiją. Pavyzdžiui, 2008 metais kone trečdalis (29 proc.) apklaustųjų buvo linkę rinktis ekologiškus gaminius net ir tuo atveju, jei jie brangesni, tuo tarpu 2012 metais tokių respondentų buvo jau 19 procentų.
„Itin ryškios tendencijos – menkstanti tradicinės žiniasklaidos galia ir didėjantis lietuvių atvirumas naujosioms medijoms. Ypatingai nukentėjo spauda, jos skaitomumas per ketverius metus sumažėjo perpus, kai interneto žiniasklaidos ir socialinių tinklų vartojimas augo neįtikėtinais tempais. Pavyzdžiui, jauniausia karta prie „Facebook“ socialinio tinklo prisijungia per penkias sekundes, vos atsibudę. Šie pokyčiai labai aktualūs reklamdaviams. Svarbu ne tik tai, kad mažėja tradicinės medijos populiarumas, o tai, kad ją mažiau vartoja ta vartotojų grupė, kuri yra patraukliausia reklamdaviams, žmonės, kurie atsilaikė prieš krizę“, – sako Мykolas Katkus, „VRP Hill+Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas ir „United Agencies“ partneris.
Tyrimo duomenimis, prieš ketverius metus internetas kaip pagrindinis žinių šaltinis buvo 37 proc. respondentų, o 2012-aisiais šis skaičius siekė jau 48 procentus. „Lietuvos anatomija“ parodė, kad pasitikėjimas interneto informacija Lietuvoje yra stulbinamas – vos 5 proc. respondentų teigia, kad bloguose, informaciniuose portaluose ar socialinėje žiniasklaidoje jie randą prastą, netikslią, perdėtą informaciją, kuri labiau erzina nei padeda apsispręsti.
Visgi, nepaisant vartojimo įpročių ir vertybių pokyčių, „Lietuvos anatomijos“ tyrėjai teigia, kad gyventojai optimizmo neprarado ir yra patenkinti gyvenimu taip pat kaip ir 2008 metais. Praėjusių metų pabaigoje 52 proc. apklaustųjų teigė esą patenkinti savo gyvenimu, prieš ketverius metus tokių respondentų buvo 48 procentai.