V. Vasiliauskas penktadienį ir šeštadienį Vienoje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų („Ecofin“) tarybos posėdyje pristatys Lietuvos patirtį kriptoturto reglamentavimo srityje.
„Vieni pirmųjų Europoje nustatėme aiškias „žaidimo taisykles“, kurių privalo laikytis su virtualiuoju turtu ar jo platinimu dirbantys finansų rinkos dalyviai, todėl jau turime patirties, dominančios kolegas kitose ES šalyse“, – LB pranešime teigia V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vadovas pastebi, kad, kriptoturto segmentui toliau augant, bendrų taisyklių poreikis gali tapti pagrįstas, o europinio reguliavimo perspektyva – reali. Tačiau, jo įsitikinimu, žengiant tokį žingsnį, itin svarbu užtikrinti, kad bendrasis reglamentavimas būtų pagrįstas sprendimais, kurie jau išbandyti ir pasiteisino nacionaliniu lygmeniu.
Lietuvos bankas praėjusių metų spalį išplatino poziciją, kurioje teigiama, kad prižiūrimos finansų įstaigos turi aiškiai atsiriboti nuo veiklos, susijusios su kriptoturtu. Mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su kriptoturtu ar dalyvauti jį platinant. Toks atskyrimas būtinas siekiant išvengti iliuzijos, kad kriptoturtas yra prižiūrimas ir saugus.
Atsižvelgiant į konkretų pirminio kriptožetonų siūlymo projekto modelį, jam gali būti taikomi su investicinėmis veiklomis susiję reikalavimai ir apribojimai.
Siekdami užtikrinti finansų sistemos patikimumą ir saugumą, finansų rinkos dalyviai, teikiantys paslaugas klientams, platinantiems kriptoturtą ar kitaip su ja susijusiems, taip pat privalo užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų.
Pasak LB, rinkos duomenys rodo, kad vien per 2018 metų pirmąjį pusmetį, įgyvendinant pirminio kriptožetonų platinimo (angl. Initial Coin Offering, ICO) projektus pasauliniu mastu, surinkta triskart daugiau lėšų nei per visus 2017 metais. Lietuva pagal pirminių kriptožetonų siūlymų projektų skaičių patenka tarp pirmaujančiųjų ES valstybių.
