Lietuviai nuo seno garsėjo kaip itin aistringa ir atsidavusi krepšiniui tauta. Geltona, žalia, raudona trispalve dažyti ne tik ištikimiausių sirgalių veidai, bet viskas, pradedant kojinėmis, marškinėliais, kepuraitėmis, šalikais ir baigiant automobilių aksesuarais. Kokias naujoves krepšinio atributikos gamintojai ir pardavėjai pasiūlys šiemet, Lietuvoje siaučiant Europos vyrų krepšinio čempionatui?
Prekiauti atributika nori visi, kas netingi
Leidimą gaminti ir pardavinėti oficialią Europos krepšinio čempionato sirgalių atributiką įgijo dvi šalies bendrovės – „Ivega“ ir „Unikalu.lt“, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad kiti suvenyrų pardavėjai liks it musę kandę. Ten kur prasideda verslas, galioja viena taisyklė – suviliok pirkėją ir parduok viską, ką gali.
Šią taisyklę patvirtina ir interneto parduotuvės „Superfanas.lt“, prekiaujančios sporto sirgalių atributika, direktorius Arūnas Puščius, sakydamas, kad pastaruoju metu daugėja didmenininkų, užsisakančių atributikos ir ketinančių ją perpardavinėti: „Jaučiame, kad pardavimai auga, bet dabar dar kol kas aktyviausia didmeninė prekyba, į mus kreipiasi smulkieji prekybininkai, kurie irgi nori pardavinėti“, - savo pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
Anot jo, kol kas didelio sirgalių antplūdžio nėra, perka pavieniai asmenys, tačiau didesnio sujudimo tikimasi likus maždaug mėnesiui iki čempionato pradžios.
A. Puščius prognozavo, kad šiemet, krepšinio šventei vykstant Lietuvoje, sporto atributikos bus perkama daugiau, tačiau bus aktyvesnė ir konkurencija tarp pardavėjų.
Paskutinių kelnių nemaus
Klausiamas apie siaučiančias krepšinio sirgalių atributikos madas „Superfanas.lt“ vadovas prasitarė, kad jų yra, tačiau ne visoms lemta prigyti: „Pavyzdžiui, automobilių veidrodėlių vėliavėlėms irgi prireikė bent dviejų metų, kol jos paplito. Paprastos vėliavėlės ant automobilių jau po truputį atsibosta, norisi kažko įdomesnio. Šiais metais vieni atsivežė iš užsienio agresyvią sirgaliaus galvą, pakabintą ant automobilio lango. Pas mus prekyboje ji irgi turėtų netrukus atsirasti, žiūrėsime, ar ji žmones sudomins“, - pasakojo A. Puščius. Nepaisant siaučiančių naujų mados vėjų, populiariausia sirgalių preke metų metais be konkurencijos išlieka marškinėliai.
Pasižvalgius po interneto parduotuvės siūlomų prekių katalogą, vyraujančios kainos yra daugmaž tokios: automobilio veidrodėlių vėliavėlės – 15 litų, paprastos automobilių vėliavėlės po 12 litų, maškinėliai nuo 45 litų, kepuraitės nuo 35 litų.
A. Puščius tikino, kad planų kelti kainas, jei atsirastų didelė paklausa, neketinama, tačiau atviravo pastebintis, kad tokiais principais dirba ne visi: „Kiek pastebime rinkoje, kainos yra žymiai užkeltos. Dabar kainos didesnės apie 20-30 proc. Mūsų šūkis yra „fanai fanams“, tai mums pelnas nėra pagrindinis dalykas, mes norime ištisus metus sirgaliams teikti atributiką, kad jie turėtų su kuo išreikšti savo meilę krepšiniui. Nesame nusiteikę šiam čempionatui atėjus numauti žmonėms paskutines kelnes. Jie turi pasirinkimą – gali pirkti brangiau, gali pigiau, visiškai pigiai, nors irgi nežinau, kiek nešiosis tie visiškai pigūs dalykai“, - svarstė pašnekovas.
Prekyba augs su pergalėmis
Oficialios krepšinio sirgalių atributikos platintojo, bendrovės „Ivega“ vadovas Vytautas Auželis teigė, kad jų bendrovė naujovių nesiūlo, tačiau pirkėjus kviečia rinktis oficialiais FIBA logitipais margintus marškinėlius, kepuraites, raktų pakabukus ir kitus suvenyrus.
Kadangi ši produkcija tiekiama didiesiams šalies prekybos centrams, prekyba auga, tačiau pats pikas laukia tik ateityje: „Dabar yra tik trupinėliai, didelio piko dar nėra. Reikiamos atributikos turėtų užtekti, pilni sandėliai. Pardavimai priklausys, nuo to, kaip atrodys rinktinė, tada gali būti ir neprognozuojami pirkimai. Žaidimas yra pagrindinis faktorius, kuris nulems visus pirkimus“.
Kainos, pašnekovo tvirtinimu, likusios tokios pat, kaip ir praeitąmet - sportinių marškinėlių su oficialiais FIBA logotipais kaina siekia 50-60 litų. Būtent ši prekė ir yra sirgalių perkamiausia.
Siūlo pergalę kviesti amuletais ir mitologija
Bendrovė „Unikalu.lt“ aistringiausius sirgalius vilios ganėtinai išradingai, be jau tradicija tapusių krepšinio rungtynių atributų - kepuraičių ir marškinėlių, lietuviams ir užsienio svečiams siūloma įsigyti etnologiniais motyvais margintų Užgavėnių kaukių bei amuletų, pagal mitologiją lemiančių pergalę. Kaip skelbiama oficialiame šios atributikos tinklalapyje, prekių asortimentas kurtas remiantis lietuvišku paveldu. „Visi mūsų kūriniai ir gaminiai sujungia senovės ir šiuolaikinį stilių, iš etno kultūros paimant tai, kas geriausia. Mes kuriame, kad išsaugotume lietuvių vienybę ir atskleistume unikalumą“, - teigia „Unikalu.lt“ idėjos sumanytojai.
Vienas jų, skulptorius ir tapytojas Tadas Gutauskas „Balsui.lt“ teigė, kad sukurta amuletų ir kaukių kolekcija bus skirta ne tik krepšinio čempionatui, bet ir kitokiam Lietuvos pristatymui pasauliui: „Mes sunkiai mokame pateikti Lietuvą kaip įdomią ir šiuolaikišką šalį. Mes nesame tik gintariniai karoliai ir visokie kičiniai amatininkų darbeliai. Esame tikrai archaiška, įdomi savo kultūra, etno menu tauta. Mūsų idėja (kuriant kolekcija – aut. past.) buvo transformuoti etno kūrinius į šiuolaikinę meninę kalbą, ką labai sėkmingai yra padarę skandinavai, japonai. Lietuvoje yra didžiulė praraja šioje srityje – yra liaudies menas, kuris yra neprofesionalus, pakankamai mėgėjiško lygio ir profesionalus menas, kuris retai ką turi bendro su lietuviškumu“, - kolekcijos atsiradimo istoriją pasakojo vienas „Unikalu.lt“ sumanytojų.
Pasak pašnekovo, kolekcija bus skirta tiek patiems lietuviams, tiek ir užsieniečiams: „Lietuviai turi vieną tokį kompleksą – jie labai sunkiai moka pasididžiuoti pačių sukurtais dalykais. Jeigu mums ką nors atveža iš užsienio, gero prekinio ženklo etiketę, tada mums patinka, bet jeigu tai yra lietuviška, tai dažnai vyrauja skepticizmas „kad čia lietuviška, reiškia provincialu“. Dėl to mes savo vaikus rengiame „Betmeno“, „Žmogaus voro“ marškinėliais, bruka mums visokius kosmopolitinius simbolius iš „Disneilendo“ ir t.t. Bet mes turime tų simbolių ir lietuviškų, bėda ta, kad mes savimi nepasitikime, galvojame, kad jeigu atveža, tai yra labai gerai. Jeigu mūsų daiktus atvežtų iš užsienio į Lietuvą ir jie turėtų „D&G“ ar kokį kitą prekinį ženklą, iškart būtų „oi, kaip gražu“. Reikia kovoti su tuo, tai yra mūsų kompleksai ir provincialumas“, - kalbėjo T. Gutauskas.
Masinėje atributikoje nestinga beskonybės
Anot T. Gutausko, FIBA istorijoje pirmą kartą sukurta krepšinio sirgalių atributikos kolekcija etnologiniu pagrindu, to nėra buvę nė vienoje šalyje. „Tai yra mūsų lietuvių didelis laimėjimas“, - pasidžiaugė pašnekovas.
Žmonėms, mačiusiems sukurtą kolekciją, ji patiko, tačiau, kaip juokėsi menininkas, gal ne visus žavėjo kainos: „Marškinėliai gaminti Lietuvoje, ne Kinijoje, jie kurti ir karpyti ne kaip maišas, detalės siūtos atskirai. Viskas ir sudaro kainą. Dalis gaminių yra siuvinėti, kas yra be galo brangus malonumas. Man gražu, kad taip mes save siejame su lietuvių siuvinėjimo tradicijomis, su staltiesių, pagalvėlių siuvinėjimu. O žmonės... Gavau iš „Iki“ prekybos tinklo informaciją, kad jie labiausiai perka amuletus ir lipdukus, jie nėra brangūs, bet patinka žmonėms tokie dalykai. Galbūt marškinėlius virš 100 litų ne kiekvienas gali įsigyti, bet, pavyzdžiui, tarškynės kainuoja apie 20 litų ar kartoninės laminuotos kaukės po 15 litų – visokių daiktų turime ir yra prieinamų kainų“, - pasakojo kolekcijos kūrėjas.
Menininkas juokavo, kad spalvingosios kaukės ir amuletai buvo ne šiaip išpaišyti įvairiais išgalvotais personažais, įvairių žvėrių, mitinių būtybių, kaukų, velnių, raganų prototipus sukūrė profesorius Libertas Klimka.
„Kaip visi šitie dalykai gali būti pritaikomi? Paaiškinimus sukūrė etnoastronomas Jonas Vaiškūnas, jis paaiškino, kad kaukės užsidėjimas reiškia tam tikrų galių perėmimą. Jeigu tai būtų žvėries kaukė – tai perimamos jo galios. Mes dabar draugaujame su tokia baltų archajiškų kovų brolija „Vilkatlakiai“, jie turi ir baltų ginklus, ir baltų karių šokius šoka, o jų pergalės šokis yra meškos šokis. Kai mes jį kartu su jais atlikome, žmonės labai džiaugėsi atradę, kad tai yra lietuviška ir tikra. Mes čia ne šiaip sau puošiamės kaip per Heloviną ir vaidinsim kažką. Yra istorija, tradicijos, tiktai reikia tai transformuoti į šiuolaikinę kalbą. Žmonės gi su skrybėlėmis ir vyžomis neateis į varžybas, bet mes galime tam tikras sąsajas surasti, ir čia atsiranda turinys. Aš juk menininkas, suprantu, kad vėliavėlės ant automobilių veidrodėlių masiška, ir visko turbūt reikia, masiniai dalykai yra prieinami žmonėms, jie mažai kainuoja. Žinoma, ten nestinga beskonybės, prasto atlikimo, kartais prasilenkiama su estetika, bet sportas yra masinis dalykas, popkultūros dalis. Nemanau, kad reikėtų supriešinti tokius dalykus. Tegu ir jie būna, bet ir mes norime būti“, - mintimis dalijosi T. Gutauskas.
Klausiamas, ar galėtų meniška ir originali naujoji sirgalių atributika tapti masiškai populiaria, pašnekovas svarstė, kad, jeigu tinkamai iškomunikuoji savo idėją, ir žmones ji pasiekia su mintimi, kad tai yra lietuviška ir dar juo labiau madinga, tai gali būti nauja mada.
„Žmonės iš esmės nori būti unikalūs, kitokie, negali būti visi su vienodais marškinėliais“, - tikino vienas „Unikalu.lt“ kūrėjų.
Sporto atributikai leidžiama daugiau laisvės
Heraldikos klausimų specialistės Agnės Railaitės teigimu, didelių pažeidimų naudojant valstybinę vėliavą sporto renginiuose neužfiksuota, nes dažniau naudojamos ne tikros valstybinės vėliavos, o tik į jas panašūs simboliai, todėl jiems leidžiama daugiau laisvės.
„Pavyzdžiui, ant tokių vėliavėlių leidžiami užrašai su įvairiais palinkėjimais krepšinio rinktinei ir panašiai“, - komentavo pašnekovė. Tačiau jos teigimu, net ir su nacionalinę valstybės vėliavą primenančiais atributais turėtų būti elgiamasi pagarbiai - neturėtų būti jokių įžeidžiančių užrašų, tokių vėliavėlių mėtymo ant žemės ir t.t.
„Tikros vėliavos etalonui yra nustatytos konkrečios spalvos, atitinkančios Pantone skalę, o su pažeidimais, kad būtų sumaišytos spalvos, aš asmeniškai nesu susidūrusi“, - tikino A. Railaitė.
Pagal Valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, Lietuvos valstybės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliamos Lietuvos valstybės vėliava yra 1 m pločio ir 1,7 m ilgio, tačiau gali būti ir kitokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų matmenų, svarbu tik, kad būtų išlaikomas audeklo pločio ir ilgio santykis.
Pašnekovės tvirtinimu, į valstybinę vėliavą tik panašiems simboliams tokie reikalavimai netaikomi, todėl ant automobilių veidrovėlių naudojamos vėliavėlės nepažeidžia jokių įstatymų ir naudoti leistinos.
