„Aš labai tikiuosi. Mes tikrai kalbamės ir kviečiame daugybę dalyvių. Nepaisant ne visai palankios aplinkos tarptautinėse rinkose, tikimės, kad dalyvių skaičių turėsime didesnį nei jis buvo pirmame aukcione“, – interviu BNS sakė D. Kreivys, atsakydamas į klausimą, ar galima tikėtis Lenkijos koncerno dalyvavimo antrajame aukcione.
„Orlen“ bendrovė „Orlen Neptun“ dalyvavo ir pirmajame jūrinio vėjo parko konkurse, tačiau ji pasiūlė tik minimalų – 5 mln. eurų mokestį, todėl kai kurie rinkos dalyviai ir žiniasklaida spėjo, jog koncernas buvo paprašytas sudalyvauti, kad konkursas įvyktų.
„Labai džiaugiuosi, kad „Orlen“ dalyvavo ir aš juos suprantu. Žiūrint į jų strateginius interesus Lietuvoje, elektros kiekį, kuris bus reikalingas, ypatingai gaminant sintetinius degalus, dekarbonizuojant gamyklą („Orlen Lietuvos“ – BNS), tai natūralus yra įmonės interesas investuoti Lietuvoje į atsinaujinančią energetiką“, – teigė D. Kreivys.
Pirmąjį 700 MW galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursą be valstybės paramos laimėjo 20 mln. eurų vystymo mokestį pasiūliusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“.
Dalis atsinaujinančios energetikos verslo atstovų viešai yra teigę, jog pirmasis konkursas buvo parengtas vienai įmonei, o konkurencija jo metu buvo simbolinė.
„Orlen Neptun“ gegužę Lietuvoje įsteigė savo padalinį „Orlen Neptūnas“. Lenkijos įmonės projektų vadovas Krzysztofas Bukowskis (Kšyštofas Bukovskis) BNS tuomet teigė, kad įmonės Lietuvoje steigimas susijęs su „Orlen“ planais plėsti žaliąją gamybą.
Pasak K. Bukowskio, per septynerius metus į žaliosios gamybos plėtrą „Orlen“ ketina investuoti 120 mlrd. zlotų (apie 26,6 mlrd. eurų).
„Orlen Neptun“ savo tinklapyje skelbia planuojanti plėsti jūrinius vėjo parkus Baltijos šalyse, kur šiais metais planuojama surengti pirmuosius vystytojų aukcionus.
„Orlen Neptun I“ ir „Energa Wytwarzanie“ pernai liepą pasirašė ketinimų protokolą su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatore „Klaipėdos nafta“ bei sutarė kartu prižiūrėti vėjo parkus Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje. Įmonės sutarė iki šių metų vidurio kartu parengti ir įgyvendinti šių parkų naudojimo ir priežiūros strategiją.
Antrąjį konkursą su galimybe pretenduoti į valstybės paramą Lietuva ketina paskelbti kitų metų sausį – Europos Komisija (EK) spalio pradžioje patvirtino 193 mln. eurų valstybės paramą.
