„Šiandien susitikau su bendrovės „N1 Capital“ atstovais. Bendrovė svarsto investuoti Lietuvoje į žaliojo vandenilio projektus – pastatyti iki 500 MW (megavatų – ELTA) elektrolizės pajėgumus“, – savo feisbuko paskyroje antradienį pranešė D. Kreivys.
Anot jo, bendrovė vysto nemažai panašių projektų Vokietijoje, Slovakijoje ir kitose Europos valstybėse.
„Pristačiau planuojamas finansavimo priemones, taip pat siekį įtvirtinti dinaminius tarifus visiems didiesiems lankstiems elektros energijos vartotojams. Tai turėtų paskatinti investuoti į žaliojo vandenilio projektus Lietuvoje ir sukurti mūsų šalyje konkurencingas sąlygas“, – pabrėžė D. Kreivys.
„N1 Capital“ prisistato kaip daugiau nei 20 metų veikianti ir daugiau nei 500 mln. eurų vertės projektų portfelį įgyvendinusi atsinaujinančios energetikos bendrovė. Kaip nurodoma, saulės, vėjo ir vandens energetikos projektus įmonė vykdo Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.
Kompanija siekia Rytų Europoje ir Ukrainoje įdiegti daugiau nei 3 gigavatų (GW) elektrolizės galią, išnaudojant esamą dujų ir elektros infrastruktūrą.
Apie investicijas į žaliojo vandenilio išgavimą elektrolizės būdu yra pranešusi ir Lietuvos energetikos įmonių grupė „Ignitis“. Perėjimą prie vandenilio grupė numato po 2030 metų.
Kaip yra teigusi energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė, Lietuva visą reikalingą žaliojo vandenilio kiekį pati pasigaminti galėtų iki 2050 metų, taip pat jį eksportuoti. Vandenilio sektorius, kaip skaičiuojama, šiuo laikotarpiu iš viso galėtų pritraukti apie 14,4 mlrd. eurų vertės investicijų.
Žaliasis vandenilis veikia kaip energijos nešėjas, gali padėti integruoti nestabilius atsinaujinančios energijos šaltinius į šalių elektros energijos tinklus, „pernešti“ saulės elektrinių generuojamą elektrą iš dienos į naktį ir iš vasaros į žiemą.
