„Vien iš Lietuvos įmonių, kurios gamina elektrą, jeigu pasikartotų tokia pati situacija, kuri buvo vasarą, galėtume surinkti į biudžetą papildomai 170 mln. eurų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys.
„Didžiules lėšas gauna mūsų tinklo operatorius „Litgrid“, nes jis gauna skirtumą tarp Švedijos ir Lietuvos (kainų – BNS), dalina per pusę ir didžiąją dalį skiria dengti nuostolius ir kompensuoti išaugusias kainas“, – pridūrė ministras.
Anot D. Kreivio, surinktas pajamų perviršis būtų skirtas valstybės skolai dėl kompensacijų gyventojams už elektrą padengti.
„Tos lėšos eitų kompensuoti skolą, kurią valstybė dabar įgijo kompensuodama žmonėms“, – teigė D. Kreivys.
Energetikos ministras teigė esantis įsitikinęs, kad Lietuvai pajamų perviršį pavyks atgauti ir iš Švedijos pigios energijos gamintojų: jeigu Lietuvai su Švedija nepavyks susitarti, kitą savaitę pagalbos bus prašoma Europos Komisijos.
„Klausimas su Švedija sprendžiasi ir išsispręs, nes reglamentai (ES – BNS) aiškiai nustato – valstybė, kuri eksportuoja, turi dalintis ir aš kito galutinio rezultato nematau. (...) Yra tam tikrų nuomonių nesutapimų, bet planuojame, kad iki 15 dienos (gruodžio – BNS) nerasime bendro vidurio taško, tai kreipsimės į Komisiją, kad tas klausimas judėtų į priekį“, – kalbėjo D. Kreivys.
Vyriausybė pirmadienį pritarė europinio reglamentavimo, skirto mažinti energijos kainas, perkėlimui į Lietuvos teisę. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius pirmadienį BNS teigė, kad gamintojų pajamų perviršio skaičiavimo metodika ir jo deklaravimo tvarka turėtų būti parengta vėliausiai iki kitos savaitės pradžios.
