Siūloma mažinti „žmogiškąjį faktorių“, kur tik įmanoma diegti elektronines sistemas, parengti įstatyminę bazę, aktyviau imtis visuomenės švietimo. Daugiausiai dėmesio skirti reikia sveikatos apsaugos, viešųjų pirkimų sektoriams.
Algimantas Akstinas, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinis direktorius, sako, kad sėkmingai kovai reikalingos tiek valdžios, tiek savivaldybių, tiek verslo pastangos. Anot jo, nors korupcijos suvokimo indeksas pagerėjo nežymiai, neverta išsakyti vien kritikos – yra ir teigiamų pokyčių. Tačiau daug yra problemų sveikatos apsaugos sistemoje, ji atsiranda tarp dažniausiai minimų neįvykdančiųjų Nacionalinės kovos su korupcija 2011 – 2014 m. programos kriterijų.
Griežčiau vykdyti numatytas antikorupcines priemones
„Pozityvus dalykas, kad STT nuolat apžvelgia kriterijus, kurie turėjo būti įvykdyti. Kol kas turime paskutinę informaciją apie 2011 metus ir 2012 pirmąjį pusmetį: įvardyti 8 prioritetų rezultatai. Toks skirstymas labai pozityvus – matome, kas įgyvendinta, o kas ne. Liūdniausia situacija teismų, viešojo administravimo, teritorinio planavimo, antikorupcinio švietimo srityse, kas neivykdyta, pagal tai kas buvo numatyta – tai sveikatos, viešojo administravimo sektoriai: 31 proc. neįvykdytų kriterijų, 43 proc. įvykdytų iš dalies”, – aiškina A. Akstinas.
LVK vadovas pastebi, kad tokie rezultatai reikalauja priemonių dėl kriterijų nevykdymo sugriežtinimo.
„Norėčiau, kad būtų atidžiau paisoma politinės valios klausimo, nes yra nemažai tarpžinybinių institucijų iniciatyvų, teiktų Seimui, tačiau sustojo daug darbų. Nauja Vyriausybė formuojasi, daug lūkesčių siejama su ja, taigi laukiama naujo požiūrio, reglamentų paruošimo. Nes čia dalis priežasčių yra, dėl to kai kurios priemonės neįvykdomos“, – konstatuoja jis.
A.Akstinas siūlo diegti elektroninio aptarnavimo sistemas, taip mažinti žmonių dalyvavimą paslaugose ir mini teigiamą VMI pavyzdį. Anot jo, reikia analizuoti Teisingumo ir Ūkio ministerijų paslaugas dėl leidimų išdavimo, biurokratinės naštos mažinimo.
„Dabar kilęs skandalas muitinėje dėl sulaikytų pareigūnų, kartais reikalaujama galvų. Yra daug instrumentų, priemonių, kad kuo mažiau žmogiškasis faktorius dalyvautų, čia Muitinės departamentas konsultuojasi su verslu, pradedant įstatymine baze. Daug daroma, kad institucijos valytųsi iš vidaus. Darbai, kurie yra būtini ir vykdomi, be tokių sukrėtimų rezultatų nepasieksime, todėl ne tik muitinės departamente reikia vykdyti tokius procesus“, – teigia jis.
Iš sąžinigo verslo šaiposi
„Iniciatyvos „Baltoji banga“ narys sakė, kad kai kurie jo partneriai šaiposi, kai pasako, kad moka atlyginimus skaidriai. Netolerancija skaidrumo versle Lietuvoje yra gaji. Niekas nemano, kad tai kenkia ne tik verslui, bet kiekvienam mokesčių mokėtojui“, – teigia Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
R. Skyrienė sakė, kad dar prieš dvejus metus apklausus organizacijos narius, kas svarbiausia politiniame gyvenime, šie įvardijo korupciją.
„Manau, kad tai iš tikrųjų svarbu, nes kiti svarbūs paminėti dalykai buvo kova su šešėline ekonomika ir kontroliuojančių organizacijų mažinimas. Šie dalykai tarpusavyje susiję“, – prisimena R. Skyrienė.
Editos Jurkienės, tyrimų kompanijos SIC vyriausiosios projektų vadovės teigimu, kad apie korupciją kalbantis verslas, kuris deklaruoja skaidrią veiklą, susiduria su spaudimu. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria skaidrios įmonės – valstybinių institucijų korupcija, prašant padėkos ar atsilyginimo ir nelegaliais atlyginimais.
„Kalba įmonės, kurios pačios daro verslą. Nepaisant to, kad deklaruoja skaidrius tikslus, pačios patiria spaudimą elgtis nesąžiningai. Skaidri veikla apsimoka dėl „minkštųjų rodiklių“ ilgalaikėje perspektyvoje – pritraukti investicijas. Kitavertus, tai ir teigiama reputacija, ir lojalūs darbuotojai“, - aiškina E. Jurkienė.
SIC atstovė sako, kad trečioji sritis, sulaukianti mažiausiai dėmesio kovoje su korupcija, visuomenės nuomonė. „Baltosios bangos“ dalyviai pastebi, kad verslas Lietuvoje skaidrios veiklos principų kol kas nepalaiko. Reikia aktyvaus valdžios įsitraukimo, antikorupcinio švietimo ir visuomenės pozicija nėįsitraukti į neskaidrią veiklą.
„Vertiname blogai, bet patys ieškome pažinčių ir pasiūlome pardavėjams pirkti prekę be čekio“, - kosntatuoja E. Jurkienė.
Ir už kyšių davimą baudžiama
Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas pastebi, kad Lietuvoje po truputį atsiranda mokesčių mokėtojo mentalitetas. Jie esą supranta savo teises ir žino, kad gali gauti paslaugas, nes tai jų teisė, todėl kyšininkavimo atvejų mažėja. Pravartu ir tai, kad gyventojai supranta savo atsakomybė – ne tik už kyšio ėmimą bet ir davimą.
