Kovai su globaliais iššūkiais – klimato kaita, maisto ir geriamo vandens stygiumi ar skurdu – reikia pasaulinės ekonomikos sistemos pokyčių.
Tokią pagrindinę žinutę skleidė prestižinėje protų kalvėje – Oksfordo universitete Didžiojoje Britanijoje – paskutinėmis kovo dienomis į kasmetinį socialinio verslo suvažiavimą „Skoll World Forum“ susirinkę apie 900 įtakingų valstybių, nevyriausybinių organizacijų ir pasaulinių korporacijų atstovų.
Šiemečio forumo tema – nuolatinis keitimasis (ang. flux) reiškia, kad vyriausybės ar atskiros visuomenės nebegali kovoti su iššūkiais vienos, prie to turi prisidėti ir kapitalo rinkos, didžiosios korporacijos.
Ne vien politika
Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas kalbėdamas forume pabrėžė, kad kova su klimato kaita ir kitomis problemomis nebėra išskirtinai politikos sritis.
„Istorikai kada nors žvelgdami į šiuos laikus sakys, kad tuomet buvo krizė ir tokie politikai kaip aš negalėjo išspręsti pasaulio problemų, – juokėsi buvęs Britanijos premjeras. – Nepaisant globalaus kapitalo judėjimo vyriausybės iki šiol nesugeba bendradarbiauti ir susitarti dėl tokių problemų kaip klimato atšilimas sprendimo.“
Globalizacijos procesas, pasak jo, žmonijai davė daugiau pokyčių nei pramonės revoliucija.
„Per Velykas gardžiuojamės šokoladiniais kiaušiniais ir turbūt net nesusimąstome, kad kakavą gauname iš tų šalių, kur milijonai vaikų turi dirbti, užuot lankę mokyklą“, – pabrėžė G. Brownas paskelbdamas naujos savo iniciatyvos, sieksiančios suteikti vaikams išsilavinimą, pradžią.
Investuotojai nesidomi
Diskusijose daugiausia dėmesio skirta aktyvesniam verslo įtraukimui į globalius procesus. Mindy Lubber, aplinkosaugos sprendimus į kapitalo rinkas integruojančios organizacijos „Ceres“ prezidentė, akcentavo nepakankamą investuotojų dėmesį.
„Negalime pasaulio ekonomikos statyti ant blogų pamatų, – kalbėjo ji. – Verslas turi atsižvelgti į pasaulio problemas, o tam įmonėms reikia peržiūrėti verslo modelius. Kiekvienas naujas produktas ar paslauga turi būti kuriami atsižvelgiant į besikeičiantį pasaulį.“
Dabartinei sistemai kritikos negailėjo investuotojas ir organizacijos „Climate Change Capital“ įkūrėjas Jamesas Cameronas.
„Kapitalizmas patiria spaudimą, bet mes galime su tuo kovoti sugalvodami, kaip keisti sistemą, – forume sakė jis. – Turi keistis ne tik verslai, bet ir valstybės, reikia naujų taisyklių, kurias tiek jos, tiek korporacijos priimtų.“
Prilygsta karui
Pasak jo, iki sunkmečio didieji investuotojai jau buvo pradėję daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai, klimato kaitai, tačiau atėjus krizei padėtis pasikeitė.
„Krizės laikotarpiu klimato kaitos termino paminėjimas žiniasklaidoje smuko 40 proc. Pastaruosius trejus metus sumažėjo ir investicijų, – tikino investuotojas. – Žaliavų kainos pakilo neįtikėtinai, daugiausia per istoriją. Tokios jos buvo tik per pasaulinius karus. Jei į pasaulį pažvelgtumėte per rinkų lentelių prizmę, skaičiai dabar panašūs į karo laikotarpį.“
Pasak jo, šiandien reikia kurti institucijas, kurios įkvėptų radikalias ir grobikiškas korporacijas siekti tvaresnės veiklos ir keisti status quo.
„Kapitalo rinkos turi atrasti vietos, kur norėtų investuoti. Reikia kelti atsinaujinančių išteklių rinkos patrauklumą. Tik tuomet kapitalizmas galės transformuotis“, – pabrėžė pašnekovas.
Keičiasi sėkmingai
Apie sėkmingas iniciatyvas integruoti kovą su globaliais iššūkiais į kompanijų verslo modelius pasakojo ir pasaulinių bendrovių atstovai.
Forumo dalyvis Gary Milstedas, kompanijos „Nestle“ pirkimo vadovas, pristatė korporacijos tiekimo grandinės pokyčius.
„Nestle“ – milžiniška korporacija, bet jos kavos gamybos padalinyje „Nescafe“ nusprendėme kurti vertę visoje savo gamybos grandinėje, – kalbėjo G. Milstedas. – Tik taip galime palikti viltį ateities kartoms. Taip, mes – didžiausia maisto tiekėja pasaulyje, todėl turime galios keisti susiklosčiusią padėtį.“
Anot verslininko, per ateinančius dešimtį metų kompanijai reikės papildomų 20 mln. maišų kavos.
„Tai toks kiekis kavos, kurį užaugintų 2,5 Kolumbijų. Ką tai reiškia? Kad reikia pasikeitimų, reikia didinti produktyvumą, skatinti trečiojo pasaulio šalis auginti kavą, – pabrėžė ekspertas. – Pažiūrėjus į statistiką visose, išskyrus dvi šalis, kavos augintojose užauginamų pupelių kiekis smunka. Todėl 2010 metais „Nescafe“ pradėjo vykdyti programą, kuria siekiama trijų tikslų – atsakingo ūkininkavimo, atsakingos gamybos ir atsakingo vartojimo.“
Korporacija aktyviai skatina vietos ūkininkus užsiimti kavos pupelių auginimu, pertvarkytoje tiekimo grandinėje energijos ir vandens suvartojama 30 proc. mažiau.
Trys iššūkiai
Mike’as Barry, prekybos tinklo „Marks & Spencer“ tvaraus verslo vadovas, priminė, kad tinklas sąžiningos prekybos modelį įgyvendino jau seniai ir pabrėžė tris šiandieniam verslui kylančius iššūkius, kurie verčia keisti veiklos modelį.
„Pirmiausia tai sąnaudos, nes rinkų spaudimas kelia iššūkių, šis spaudimas tik augs, – vardijo jis. – Antrasis pokytis, į kurį reikia atsižvelgti, – vartotojas. Dauguma verslininkų mano, kad vartotojui nerūpi aplinkosaugos klausimai. Patikėkite manimi, taip tikrai nėra. Socialiniai tinklai sparčiai keičia vartojimo kultūrą, žmonės gali viešai kelti rūpimus klausimus ir dalytis informacija. Trečiasis iššūkis – konkurencija. Dauguma pramonės sektorių, su kuriais šiandien bendradarbiaujame, yra kamuojami didžiulės konkurencinės kovos, kuri kelia įtampą kompanijų vadovams, kad bet koks stabtelėjimas gali baigtis griūtimi.“
Taigi visi šie iššūkiai, pasak verslininko, pasaulinių kompanijų valdyboms reiškia viena – veiklos trikdžius. „Pirmą kartą tiesiog privalu susigriebti ir pradėti rūpintis ateitimi. Vartotojai nepatenkinti keliu, kuriuo eina verslas. Turime dirbti, kad išsaugotume savo aplinką, kurioje veikia tiekėjai, gamintojai ir vartotojai. Ekonomikai reikia tvarumo“, – akcentavo M. Barry.
Verslininkas pabrėžė, kad realūs veiksmai verslininkams kovojant su globaliais iššūkiais vis dažnesni.
„Prieš keletą metų verslininkai problemų nematė, jas ignoravo ir nesijautė to dalimi. Šiandien ta kaita vyksta. Žinoma, tai nenutiks per naktį. Dar 3–5 metus bus bandomos strategijos, po to greičiausiai jos pasieks visai kitokį mastą“, – optimištiškai kalbėjo vienas „Marks & Spencer“ vadovų.
FAKTAI: Investicijos į poveikį
75 narius burianti Pasaulio institucinių investuotojų grupė klimato kaitai turi surinkusi 7,5 trln. eurų fondą.
Krizės laikotarpiu klimato kaitos termino paminėjimas žiniasklaidoje smuko 40 proc.
JAV atliktos apklausos duomenimis, beveik 40 proc. investuotojų norėtų daugiau žinoti apie poveikio investicijas, tačiau tokios informacijos nesulaukia iš savo finansų patarėjų, 10 proc. iš apklaustų daugiau nei 4 000 investuotojų teigė esantys „labai susidomėję“, bet kol kas to neišbandė.
