Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Teisės departamento Asmenų veiklos reglamentavimo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistas Gintautas Pečiuliauskas kooperatyvų atstovus ramino teigdamas, kad į kooperatyvus susibūrusių žemdirbių šalyje nuolat daugėja ir dabar yra apie 10 proc., tačiau pats pabrėžė, kad tai lemia ne kooperacijos plėtra, o mažėjantis žemės ūkio produkcijos gamintojų skaičius. G.Pečiuliausko užuominos apie galimą paramą kooperatyvams ir naujuoju 2014–2020 m. programiniu ES paramos laikotarpiu žemdirbių nepaguodė.
Žodžio kišenėje neieškantis kupiškėnas Zigmantas Aleksandravičius konferencijoje mojavo dokumentais ir aiškino priežastis, dėl kurių prieš dešimt metų jo vadovaujamas kooperatyvas „Aukštaitijos pienas“ pralaimėjo kovą su galingomis pieno perdirbimo įmonėmis. Ūkininkas priekaištavo valdžiai, savo patikliems kolegoms ūkininkams, žiniasklaidai, kad niekas nesidomi, kodėl daugybė kooperatyvų žlugo. Pasak jo, daugiau kalbama apie besisteigiančius kooperatyvus.
Vieni kuria, kiti traukiasi
Kasmet įsteigiama vidutiniškai po 25 kooperatyvus, o 2011-aisiais įsteigta net 40 naujų žemės ūkio kooperatyvų, tačiau gal jau 10 metų, ŽŪM statistikos duomenimis, šalyje veikia 200–220 žemės ūkio kooperatyvų. Taigi galime daryti prielaidą, kad kiek kasmet kooperatyvų įsteigiama, tiek pat nutraukia savo veiklą. Valdininkai tikina, kad duomenų, kiek kooperatyvų žlunga, niekas nerenka. Tai gal ŽŪM vertėtų tokius duomenis kaupti ir pasidomėti pradingusių kooperatyvų likimu? Tada ir paaiškėtų, kas trukdo kooperacijos plėtrai. Kita vertus, nesuklystume sakydami, kad iš tikrųjų veikia ne 200, bet 50–60 žemės ūkio kooperatyvų.
Be to, net jeigu Lietuvoje iš tikrųjų veiktų 200 žemės ūkio kooperatyvų, džiaugtis neturėtume kuo. Kodėl? Todėl, kad ES veikia apie 160 tūkst. žemės ūkio veikla užsiimančių kooperatyvų, kuriems priklauso net 123 mln. narių. Kooperatyvuose pagaminama apie 40 proc. žemės ūkio produkcijos. Taigi bene kiekvienas ūkininkas ES senosiose šalyse priklauso keliems kooperatyvams.
Stipriausi – pieno gamintojai
Sėkmingiausiai šalyje veikia pieno gamintojų kooperatyvai. ŽŪM duomenimis, 2011-aisiais jiems priklausė 30,3 proc. žaliavinio pieno rinkos.
ŽŪK „Pieno gėlė“ turi apie 800 narių. Kooperatyvo direktorius Jonas Kuzminskas papasakojo, kaip pieno perdirbimo įmonės per bankus bandė sužlugdyti jo vadovaujamą kooperatyvą.
„Dalyvavome ES programoje, todėl tikėjomės gauti paskolą, tačiau banko vadovas tiesiai į akis patarė mesti pienininkystę ir užsiimti kitais verslais. Vėliau sužinojau, kad jis taip patarė paspaustas stambiųjų pieno perdirbimo įmonių, šiame banke turėjusių sąskaitas. Viena įmonė bankui pagrasino pasitrauksianti iš banko, jeigu jis mums skirs paskolą. Todėl paskolos negavome“, – prisiminė J.Kuzminskas.
Kooperatyvas pakeitė projektą, išsivertė be paskolos ir išsilaikė rinkoje. Dabar ŽŪK „Pieno gėlė“ gali savo narių pieną išvežti į kaimynines šalis ir parduoti brangiau nei superkama Lietuvoje.
Devintus metus gyvuojantis ŽŪK „Pieno puta“ jungia ir smulkiuosius, ir stambiuosius pieno gamintojus. „Nelengva valdyti kooperatyvą, kuris turi 1 300 narių. Neretai būna daug įvairių nuomonių, tad tenka ieškoti priimtiniausio sprendimo“, – sakė kooperatyvo direktorė Jūratė Dovydėnienė.
Kooperatyvas veikia net 7 Lietuvos rajonuose. Turi savo pieno surinkimo mašinas, gamybines patalpas, taigi gali ieškoti geriausias supirkimo sąlygas siūlančių pieno perdirbėjų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Pasak direktorės, dabar kooperatyvo nariai svarsto pieno perdirbimo galimybes. Jei pasisektų, būtų įmanoma sutrumpinti produkcijos kelią nuo ūkio iki vartotojo.
Kooperatyvo „Ėriškių pienas“ vadovas Povilas Nemanis prisimena kooperatyvo kūrimo laikus: „Aplankiau per 1 000 pieno gamintojų, apie 500 įkalbinau jungtis į kooperatyvą. Sumažinę pieno supirkimo kainas perdirbėjai mums pagelbėjo – ūkininkai jais nusivylė ir sutiko burtis į kooperatyvą.“ Dabar „Ėriškių pieno“ veikla žavisi ir Vokietijos, ir Italijos žemdirbiai.
Susijungti privertė bėda
Visi žinome šiltnamių problemas. ŽŪK „Agrolit“ direktorius Vilius Jundulas pasakoja, kad šiltnamių atstovai ne vienus metus ketino įkurti kooperatyvą, tačiau to padaryti vis nepavykdavo. Jungtis į kooperatyvą privertė bėda – dėl E.coli bakterijos kilusi krizė Europoje. Todėl 2011 m. gruodžio mėnesį buvo įkurtas pirmas kooperatyvas vaisių ir daržovių sektoriuje.
Į „Agrolit“ kooperatyvą susivienijo penki nariai: šiltnamių bendrovės „Kietaviškių gausa“, „Kauno šiltadaržiai“, „Kėdainių gėlės“ ir du daržoves auginantys ūkininkai. Pasak direktoriaus, delsimas steigti kooperatyvą brangiai kainuoja. Štai dėl E.coli bakterijos kilusios krizės daugelis ES šiltnamių gavo nemažas kompensacijas, o lietuviai paramos negavo, nes ES paramą skyrė tik gamintojų grupėms, kurių lietuviai nebuvo sukūrę. „Agrolit“ planuoja tapti ir gamintojų grupe.
ŽŪK „Joniškio aruodas“ subūrė 52 ūkininkus, kurie valdo apie 11 tūkst. ha žemės. Kooperatyvas prekiauja grūdais, savo narius aprūpina trąšomis ir pesticidais. „Ilgalaikės sėkmingos „Joniškio aruodo“ veiklos garantas yra jo narių asmeniniu turtu prisiimti finansiniai įsipareigojimai. Pajininkai taip pat įsipareigojo kooperatyvui parduoti savo produkciją“, – pasakojo kooperatyvo gen. direktorė Jurita Zubauskienė.
Tačiau yra ir problemų. Šiuo metu pajamos iš kooperatyvo narių veiklos sudaro apie 61 proc. visos kooperatyvo apyvartos, o mokesčių lengvata kooperatyvas galės pasinaudoti tol, kol 50 proc. apyvartos sudarys pajamos iš kooperatyvo narių veiklos.
Vieni gamintų, kiti parduotų
Per 500 parduotuvių ir 13 turgaviečių, 8 vaisių ir daržovių saugyklas 41 šalies rajone turinti Lietuvos kooperatyvų sąjunga (LKS) ūkininkų kooperatyvams siūlo glaudžiau bendradarbiauti.
„Mes galime parduoti žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų produkciją, jeigu prireiktų, galėtume įkurti net specializuotas pieno, mėsos ar kitų produktų parduotuves“, – siūlė LKS valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas.
LKS vadovas kooperatyvų vadovams pasiūlė jungtis į konfederaciją. „Mūsų veiklą būtina koordinuoti. Tokia konfederacija galėtų surinkti informaciją, kiek kas ko užaugino, kiek produkcijos ir kur galime parduoti. Be to, galėtume pasiskirstyti veiklą, pavyzdžiui, vieni kooperatyvai augintų, kiti perdirbtų, treti fasuotų, ketvirti – parduotų. Visiems būtų naudinga bendradarbiauti“, – sakė R.Miliauskas.
Diskusija dėl žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos įkūrimo vyks gruodžio 13 dieną.
Albinas ČAPLIKAS
