Fiksuoto ryšio operatoriai nepasitiki viešųjų pirkimų konkursais. Jų įtarimais, rezultatai iš anksto nulemiami į konkursų sąlygas įtraukiant konkurenciją ribojančius reikalavimus. Kaip pavyzdžius operatoriai pateikia Antakalnio poliklinikos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir kitų įstaigų skelbtus viešųjų pirkimų konkursus.
Vilniaus Antakalnio poliklinika prieš kelias savaites skelbtame fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimo konkurse gavo tik vieną tinkamą pasiūlymą. To priežastis – į konkurso sąlygas įtrauktas reikalavimas turėti Valstybinės metrologijos tarnybos pažymėjimą dėl sekundinės apskaitos. Tokią Lietuvoje turi tik „Teo LT“.
Atsižvelgdama į nustatytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus ir į tai, kad konkurso dokumentai neužtikrina pirkimo tikslo pasiekimo, Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė įpareigojanti polikliniką nutraukti viešojo pirkimo procedūras.
Poliklinikos direktorius Arūnas Grigaitis teigė, kad įstaigai taip padaryta didelė žala: kol sulauks kito konkurso, bus neįmanoma kokybiškai teikti paslaugas. „Nesuprantu, kodėl kiti operatoriai negali įsigyti reikalingo sertifikato. Esame medicinos įstaiga, toks reikalavimas mums yra būtinybė. Kad ir kokie interesai kirstųsi fiksuoto ryšio rinkoje, negalime jo nepaisyti – juk nuolat konsultuojamės su advokatais“, – sakė A. Grigaitis.
Dominuojanti padėtis
Alternatyvių fiksuoto ryšio operatorių atstovų teigimu, tokia būklė susidarė fiksuoto ryšio rinkoje, kur yra dominuojantis operatorius.
Fiksuoto ryšio operatoriaus „CSC Telecom“ projektų vadovė Baltijos regionui Viktorija Burokaitė sakė, kad pagal Metrologijos įstatymą sekundinės apskaitos sertifikavimas privalomas, tačiau šiuo metu dėl didelių finansinių investicijų jo neturi nei mobilaus ryšio operatoriai, nei alternatyvūs fiksuoto ryšio operatoriai. „Pasinaudojant šia situacija siekiama sukurti kuo daugiau formalių apribojimų, kurie palankūs vieninteliam dominuojamą padėtį užimančiam operatoriui, – sakė V. Burokaitė. – Piktnaudžiavimo galimybę įžvelgiu ir dėl to, kad mobilaus ryšio paslaugų konkursuose, kuriuose įstatymas taip pat įpareigoja reikalauti metrologijos pažymėjimo, šis aspektas paprastai į sąlygas neįtraukiamas. Į konkurso sąlygas įtraukdamos reikalavimą turėti metrologijos sertifikatą, pirkimą skelbiančios organizacijos praranda galimybę sudaryti dalyvių konkurenciją, pasirinkti geriausią kainos siūlymą ir taip sutaupyti biudžeto lėšų.“
Kalti, nes atitinka reikalavimus?
Advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ vyresniojo teisininko Liudo Ramanausko teigimu, minėtas reikalavimas numatytas Lietuvos įstatymų, tačiau yra perteklinis.
„Pirkimo dokumentuose įtvirtinamų kvalifikacinių reikalavimų (teisė verstis atitinkama veikla, finansinis, ekonominis ar techninis pajėgumas) tikslas – išsiaiškinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Šie reikalavimai turi būti minimalūs. Deja, neretai perkančiosios organizacijos dėl įvairių priežasčių – proteguodamos tam tikrą tiekėją ar dėl per didelio uolumo – į pirkimo dokumentus įtraukia reikalavimus, kurie nepadeda įvertinti tiekėjo patikimumo, yra pertekliniai, o neretai ir dirbtinai riboja konkurenciją. Nėra abejonės, kad reikalavimas pateikti dokumentus (sertifikatus, licencijas ar pan.), kurie nėra privalomi paslaugų teikimui ir kuriuos turi tik ribotas skaičius, juo labiau – vienas iš tiekėjų, gali būti vertinamas kaip dirbtinai ribojantis konkurenciją ir prieštaraujantis Viešųjų pirkimų įstatymui“, – tikino L. Ramanauskas.
